Štai kodėl sportuoti grupėje yra geriau nei vienam

2025 m. lapkričio 22 d. 14:25
Lrytas.lt
Ne visi sportuodami mėgsta rinktis komandines sporto šakas. Vieniems akių ir rankų koordinacija nėra stiprioji pusė, kiti pernelyg (ar nepakankamai) konkurencingą charakterį. Sudėjus šiuos du dalykus, sportas gali tapti ne pramoga, o frustracijos šaltiniu. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai siūlo persvarstyti šią nuostatą. Pasirodo, sportavimas grupėse – ypač komandinės sporto šakos – gali būti naudingesnės mūsų sveikatai nei individualios treniruotės.
Daugiau nuotraukų (1)
2023 m. atlikta analizė parodė, kad dalyvavimas sporte – tiek rekreaciniame, tiek varžybiniame – yra susijęs su mažesniu stresu, mažesniu nerimu ir geresne psichine sveikata, pvz., aukštesne savigarba. Šie efektai buvo ypač ryškūs komandiniame sporte. Atrodo, toks sportas gerina psichinę savijautą labiau nei kitos sporto rūšys, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo intensyvumo.
Socialinis aspektas taip pat gali padidinti sporto teikiamą fizinę naudą. Pirma, sportuojant su kitais žmonėmis padidėja tikimybė, kad ateisite sportuoti. 2024 m. tyrime daugiau nei 770 dalyvių kasdien gaudavo piniginę premiją už apsilankymą sporto salėje. Tačiau kai kurie iš jų taip pat turėjo atsivesti draugą, kad gautų premiją. Šie žmonės apsilankydavo apie 35 proc. dažniau nei tie, kurie galėjo ateiti vieni. Tolesnis tyrimas parodė, kad taip buvo dėl to, kad treniruočių partneris didino atsakomybę ir darė treniruotes malonesnes.
Kiti tyrimai parodė, kad šis malonumas gali netgi pagerinti rezultatus. Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo žmonės, dalyvavę nemokamuose bendruomeniniuose bėgimuose, parodė, kad tie, kurie bėgo su draugais ir šeima, jautėsi energingesni – o tai savo ruožtu buvo susiję su greitesniu bėgimu. Tuo tarpu tyrimai, kuriuose dalyvavo irkluotojai, parodė, kad tie, kurie irklavo žiūrėdami į mylimo žmogaus nuotrauką, galėjo treniruotis apie 20 procentų ilgiau nei tie, kurie žiūrėjo į nepažįstamo žmogaus nuotrauką.
Nors tiksliai nežinome, kodėl taip yra, tai tikriausiai susiję su tuo, kaip mes suvokiame nuovargį. Galiausiai nuovargį sukelia mūsų smegenys, o ne raumenys. Nuovargis yra apsauginis mechanizmas – jis neleidžia mums peržengti fizinių ribų ir rizikuoti susižeisti. Taigi, sportavimas su draugu (ar net vien su jo nuotrauka) gali signalizuoti mūsų smegenims, kad esame saugioje aplinkoje, ir leisti mums šiek tiek ilgiau išvengti nuovargio.
Ši idėja atspindi platesnį pokytį sporto psichologijoje. Nors iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kaip konkurencija didina našumą, dabar vis daugiau tyrimų nagrinėja bendradarbiavimo įtaką. Galiausiai, mūsų kaip gyvūnų rūšies didžiausias fizinis bruožas – gebėjimas bėgti ilgus atstumus – greičiausiai išsivystė per grupinę medžioklę. Mes tikriausiai esame genetiškai pritaikyti sportuoti su kitais, rašo „New Scientist“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.