Tyrėjai taip pat nustatė genetinius ryšius tarp senovės žmonių, kurie praktikuodavo karstų pakabinimo tradiciją (kai senoviniai mediniai karstai buvo tvirtinami prie atvirų uolų), ir neolito laikų žmonių, gyvenusių pietų Kinijos ir Pietryčių Azijos pakrantėse.
Šie atradimai suteikia vertingos informacijos apie genetinę, kultūrinę ir istorinę šios laidojimo tradicijos kilmę, rašoma straipsnyje, kuris buvo paskelbtas lapkričio 20 d. žurnale „Nature Communications“.
Per pastaruosius 30 metų mokslininkai visoje Kinijoje ir Pietryčių Azijoje užfiksavo šimtus pakabintų karstų. Istoriniai tekstai ir žodinės tradicijos liudija, kad už šios praktikos stovėjo nedidelė etninė grupė, žinoma kaip bo tauta – tačiau naujajame tyrime mokslininkai pažvelgė į genetiką, kad galutinai išspręstų šią mįslę.
Tyrimo metu mokslininkai išanalizavo 11 asmenų, iš kurių kai kurie gyveno prieš daugiau nei 2000 metų, genetiką keturiose „kabančių karstų“ vietose Kinijoje.
Jie papildė savo tyrimą, ištyrę keturių asmenų palaikus, esančius senoviniuose karstuose, rastuose urve šiaurės vakarų Tailande, kurių seniausi datuojami 2300 metų – ir 30 genomų iš gyvų bo tautos žmonių.
Rezultatai rodo, kad „kabančių karstų“ žmonės – ir atitinkamai šiuolaikiniai bo žmonės – turėjo genetinių ryšių su grupėmis, gyvenusiomis prieš 4000–4500 metų, neolito laikotarpiu šiame regione nuo maždaug nuo 10 000 m. pr. m. e. iki maždaug 2000 m. pr. m. e.
„Palikti genetiniai pėdsakai yra įtikinamas įrodymas bendros kilmės ir kultūrinio tęstinumo, kuris peržengia šiuolaikines nacionalines sienas“, – rašo tyrėjai.
Kabantys karstai
Dešimtys kabančių karstų vietų randamos visoje pietų Kinijoje ir Taivane, kur tai kadaise buvo populiarus laidojimo būdas. Tačiau tokio tipo laidojimai buvo nutraukti prieš šimtus metų, Kinijos Mingų dinastijos laikotarpiu nuo 1368 iki 1644 metų.
Tyrėjai pažymėjo, kad ankstyviausias paminėjimas siekia Yuanių dinastijos laikotarpį, trukusį nuo 1279 iki 1368 m. „Aukštai pakabinti karstai laikomi laimingu ženklu, – rašė kronikininkas. – Kuo jie aukščiau, tuo geriau mirusiesiems. Be to, tie, kurių karstai nukrito ant žemės, buvo laikomi laimingesniais.“
Keletas tūkstančių bo tautybės žmonių dabar gyvena pietinėje Kinijos Junano provincijoje, kur jie priskiriami oficialiai yi etninei grupei – nors remiantis tyrimu, jų kalba ir tradicijos yra unikalios.
Tačiau, kaip rašo tyrėjai, jų protėvių kultūra kadaise buvo daug plačiau paplitusi ir apėmė regionus, kurie dabar yra Tailando, Laoso, Vietnamo ir Taivano dalys. Atrodo, kad karstų kabinimo uolose tradicija atsirado mažiausiai prieš 3400 metų Kinijos pietryčių Fujiano provincijos Wuyi kalnuose.
Bendri protėviai
Mokslininkai nustatė, kad senovinių rąstinių karstų liekanos šiaurės vakarų Tailande taip pat pasižymėjo neįtikėtinu genetiniu panašumu su pakabintuose karstuose palaidotais žmonėmis – o tai rodo, kad šios tautos turėjo bendrus protėvius.
Tailande karstai buvo gaminami perpjovus medžio kamieną išilgai per pusę ir išskobus vieną pusę, o kitą pusę naudojant kaip karsto dangtį. Karstai buvo laidojami urvuose, dažnai ant medinių atramų arba aukštų uolų iškyšulių.
Šie atradimai, taip pat įrodymai iš kitų archeologinių vietovių visoje Azijoje, rodo, kad karstų kabinimas buvo senovės Tai-Kadai kalbą vartojusių tautų, kurios užėmė didžiąją dalį pietų Kinijos iki hanų etninės grupės įsigalėjimo maždaug nuo I a. pr. m. e., atšaka.
Tailando Chulalongkorno universiteto duomenimis, senovės Tai-Kadai kalbų (taip pat žinomų kaip Kra-Dai kalbos) vartotojai suteikė pavadinimą šiuolaikinei Tailando valstybei ir yra milijonų kinų, ypač gyvenančių šalies pietuose, protėviai.
Tačiau pagrindinė tyrimo išvada yra senovės „kabančių karstų“ žmonių tapatybė, rašo tyrėjai. Regioninis folkloras bo tautą vadino „dangaus užkariautojais“ ir „uolų sūnumis“, netgi apibūdino [juos] kaip gebančius skristi, rašo tyrėjai. Dabar genetika tvirtai sieja bo tautą su tais, kurie buvo palaidoti pakabintuose karstose.
„Maždaug 600 metų po to, kai šis paprotys išnyko iš istorinių įrašų, mes nustatėme, kad bo tauta yra tiesioginiai pakabintų karstų papročio praktikuotojų palikuonys“, rašo tyrėjai.
Parengt pagal „Live Science“.