Taškinė tarša yra koncentruota ir dažniausiai įvyksta ant kietų dangų – kiemo aikštelėse, prie sandėlių ar pildymo vietų. Nesilaikant darbų saugos, koncentratas ar plovimo vanduo lengvai patenka į lietaus nuotekas, drenažą, griovius arba šalia esančius vandens telkinius. Europos vandensaugos gerosios praktikos gairėse (TOPPS) pabrėžiama, kad didžiausia taršos rizika kyla pildant purkštuvą, jį plaunant ir tvarkant likučius.
„Ūkininkai purškimą laukuose vykdo atsakingai, laikydamiesi nustatytų reikalavimų ir gerosios praktikos. Todėl ypač svarbu, kad tokio pat atsakingumo principai veiktų ir pildymo etape ūkyje, kur bet koks neatsargus veiksmas gali virsti taškine tarša. Žmogiškų klaidų išvengti padeda technologijos – šiandien jau turime sprendimų, kurie leidžia pildymą atlikti sandariai ir be išsiliejimų“, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.
Inovacija – uždaros perpylimo sistemos
Minėti technologiniai sprendimai – Europoje sparčiai diegiamos uždaros perpylimo sistemos (angl. Close Transfer System, CTS). Jos leidžia AAP pakuotę ištuštinti jos neatsukant: produktas sandaria jungtimi perpilamas į purkštuvą, o pakuotė automatiškai praplaunama. Tokiu būdu operatorius praktiškai neturi tiesioginio kontakto su koncentratu, sumažėja apsitaškymo rizika ir išvengiama tiek išsiliejimų, tiek nutekėjimų, o mažesnis likučių kiekis taroje palengvina saugų atliekų tvarkymą ir prisideda prie atsakingo pakuočių surinkimo.
„Didžiausia grėsmė paviršiniams vandenims kyla dirbant su koncentruotu produktu, dėl taip vadinamų taškinės taršos šaltinių, o CTS technologija šį pavojingiausią etapą iš esmės pašalina: nebelieka pylimo, taškymosi ir nutekėjimų. Tai reiškia mažiau incidentų ūkyje ir mažiau taršos atvejų vandenyse“, – teigia Z. Varanavičienė.
CTS nauda: sauga žmogui ir vandeniui
Europos Sąjungoje CTS tampa nauju aplinkosaugos ir ūkininkų saugos standartu. Nyderlanduose uždaros perpylimo sistemos skystiems AAP turėjo tapti privalomos nuo 2026 m. liepos 1 d., tačiau nauja politinė dauguma sprendimą atidėjo. Vis dėlto, visoje ES šios technologijos prieinamumas numatomas iki 2030 metų.
„Europos šalys renkasi prevenciją technologijomis – mažina riziką ten, kur ji didžiausia. Lietuvai svarbu neatsilikti nuo šios krypties ir taškinę taršą spręsti moderniomis priemonėmis, o ne vien ribojimais“, – sako Z. Varanavičienė.
Technologija – tik vienas iš saugos sluoksnių
TOPPS pabrėžia, kad taškinė tarša beveik visiškai išvengiama taikant tris saugos sluoksnius: teisingą žmogaus elgesį, pažangią technologiją ir tinkamą infrastruktūrą. Todėl kartu su CTS ūkininkams primenama laikytis ir kitų atsakingo purškimo principų.
„Pirmiausia, visuomet įvertinti vėjo kryptį ir greitį, pasirinkti važiavimo kryptį taip, kad tirpalas liktų lauke, reguliuoti važiavimo greitį ir purškimo sijos aukštį, o pildymo bei plovimo vietas rinktis taip, kad galimi likučiai nepatektų į paviršinius vandenis“, – primena Z. Varanavičienė.