Mokslininkai jau įtarė, kad moterys gauna daugiau naudos širdžiai nei vyrai, remdamiesi jų pačių pateiktais duomenimis apie fizinį aktyvumą, tačiau tokie skaičiai ne visada yra tikslūs.
Norėdami išspręsti šią problemą, Jiajinas Chenas iš Kinijos Šiameno universiteto ir jo kolegos surinko duomenis iš riešinių aktyvumo sekimo prietaisų, kuriuos surinko Jungtinės Karalystės Biobanko tyrimas – ir palygino juos su dalyvių sveikatos įrašais per maždaug aštuonerių metų laikotarpį.
Pirmiausia komanda išanalizavo informaciją apie 80 243 suaugusiuosius, kurių vidutinis amžius buvo 61 metai ir kurie neturėjo asmeninės koronarinės širdies ligos istorijos. Tarp moterų, kurios per savaitę atliko bent 150 minučių vidutinio intensyvumo ar intensyvių fizinių pratimų, koronarinės širdies ligos rizika sumažėjo 22 proc. Vyrams tokio intensyvumo fiziniai pratimai buvo susiję tik su 17 proc. rizikos sumažėjimu.
Norint pasiekti 30 proc. rizikos sumažėjimą, reikėjo žymiai daugiau fizinio krūvio, o tarp lyčių buvo pastebimas skirtumas: moterims reikėjo 250 minučių, o vyrams – 530 minučių.
Tada komanda ištyrė 5169 dalyvius, kuriems jau buvo diagnozuota koronarinė širdies liga. Jų vidutinis amžius buvo 67 metai, o du trečdaliai iš jų buvo vyrai. Moterys, kurios per savaitę atlikdavo 150 minučių vidutinio intensyvumo ar intensyvių fizinių pratimų, per ateinančius maždaug aštuonerius metus turėjo 70 proc. mažesnę tikimybę mirti dėl bet kokios priežasties nei moterys, kurios mankštinosi mažiau. Priešingai, vyrai, kurie kas savaitę atlikdavo 150 minučių vidutinio intensyvumo ar intensyvių fizinių pratimų, turėjo tik apie 20 proc. mažesnę tikimybę mirti nei mažiau aktyvūs jų bendraamžiai.
„Tai nėra bloga žinia vyrams, tai tiesiog kažkas, ką turėtume žinoti, – sako Niras Eynonas iš Monašo universiteto Australijoje. – Kai tai žinome, galime pasielgti geriau – galime daugiau sportuoti. Nors tai ramina moteris, manau, kad moterys taip pat neturėtų pamiršti, kad joms taip pat reikia sportuoti.“
J. Chenas ir jo kolegos savo straipsnyje teigia, kad šį skirtumą galima paaiškinti hormonais – nes didesnis estrogeno lygis gali padidinti riebalų deginimą fizinio krūvio metu. Tai taip pat gali būti susiję su biologiniais skirtumais, dėl kurių moterys, norėdamos atlikti tas pačias fizines užduotis kaip vyrai, naudoja daugiau kvėpavimo, medžiagų apykaitos ir raumenų jėgos, sako N. Eynonas.
Tyrimas yra patikimas ir pabrėžia būtinybę parengti lyties specifines gaires, teigia Ersilia DeFilippis iš Kolumbijos universiteto JAV. Tačiau trūkumas yra tai, kad tyrimas daugiausia orientuotas į turtingą, išsilavinusią populiaciją, kurios apie 93 proc. sudaro baltaodžiai. Juodaodės moterys paprastai turi blogesnius širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklius nei baltosios moterys, teigia E. DeFilippis, o socialiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį sveikatos ir gydymo planų laikymosi atžvilgiu.
„Ateityje bus būtina suprasti, kaip šie rezultatai taikomi labiau rasiniu požiūriu įvairiapusiškai ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančiai gyventojų grupei, atsižvelgiant į didesnę širdies ir kraujagyslių ligų naštą“, – sako ji.
Nepaisant to, šios vyresnio amžiaus gyventojų grupės rezultatai rodo, kad netgi vėlesniame amžiuje fiziniai pratimai gali duoti didelės naudos, nors veikla turėtų būti pritaikyta žmonių amžiui ir fiziniams gebėjimams, priduria ji. „Niekada nevėlu pradėti judėti ir būti aktyvesniam“, – sako mokslininkė.
Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Cardiovascular Research“.
Parengta pagal „New Scientist“.