Šiuolaikiniai žmonės – Homo sapiens – yra vieninteliai gyvi žmonių genties – Homo – atstovai. Genties, kuri, manoma, atsirado Afrikoje prieš maždaug 2–3 milijonus metų ir pirmą kartą paliko šį žemyną prieš kelis šimtus tūkstančių metų. Tačiau anksčiau Žemėje gyveno daug kitų išnykusių žmogaus rūšių – pavyzdžiui, Homo habilis, kuris, kaip manoma, buvo vienas iš pirmųjų akmens įrankių gamintojų, ir Homo erectus, kuris pirmasis reguliariai išsaugodavo savo pasigamintus įrankius.
Mokslininkai tyrė fosilijas, iškastas Sakartvelo viduramžių miestelyje Dmanisi. Maždaug prieš 35 metus ten atlikti archeologiniai kasinėjimai netikėtai atskleidė, kad Dmanisi yra viena iš seniausių žinomų senovės žmonių rūšių radimviečių už Afrikos ribų: čia buvo iškastos penkios kaukolės, datuojamos maždaug 1,8 milijono metų.
Dmanisi fosilijos sukėlė intensyvias diskusijas dėl neįprastos jų įvairovės. Daugelis tyrėjų teigia, kad šie pavyzdžiai priklauso H. erectus rūšiai, o anatominė įvairovė tarp pavyzdžių yra susijusi su tokiais veiksniais kaip natūralūs skirtumai tarp lyčių. Kiti mokslininkai teigia, kad Dmanisi fosilijos priklauso dviem skirtingoms žmonių rūšims. Viena iš jų, pavadinta Homo georgicus, atrodo labiau susijusi su žmogaus protėviais, žinomais kaip australopitekai, o kita – Homo caucasi – labiau panaši į ankstyvąsias žmogaus rūšis.
Susiję straipsniai
Išsprendus šį ginčą, galbūt paaiškės, ar H. erectus buvo pirmoji žmogaus rūšis, palikusi Afriką, ar ją buvo aplenkusios kitos rūšys, teigia tyrimo bendraautorius, istorikas ir archeologas iš San Paulo universiteto Brazilijoje Victoras Nery.
Ankstesnės Dmanisi fosilijų analizės daugiausia buvo sutelktos į kaukoles. Naujajame tyrime, paskelbtame gruodžio 3 d. žurnale „PLOS One“, mokslininkai sutelkė dėmesį į dantų panašumus ir skirtumus.
Mokslininkai ištyrė 24 dantis, priklausiusius trims Dmanisi individams. Jie palygino ne tik dantis tarpusavyje, bet ir 559 dantis, priklausiusius kitoms rūšims, įskaitant australopitekus, ankstyvuosius žmones – pvz., H. habilis ir H. erectus – bei šiuolaikinius žmones.
Mokslininkai nustatė, kad dantis galima suskirstyti į dvi grupes: viena grupė labiau panaši į australopitekų, o kita – į ankstyvųjų žmonių dantis. Šių grupių skirtumai ypač akivaizdūs viršutinio žandikaulio dantyse.
Šie dantų atradimai rodo, kad „Dmanisi regione greičiausiai gyveno daugiau nei viena rūšis“, – sako tyrimo bendraautorius, Tenesio universiteto antropologijos katedros vedėjas ir profesorius Markas Hubbe.
Mokslininkai pažymėjo, kad šių dviejų dantų grupių skirtumai buvo panašūs į skirtumus tarp šimpanzių ir gorilų lyčių. Tai kelia prielaidą, kad šie dantys priklausė vienos rūšies abiejų lyčių atstovams. Tačiau mokslininkai sako, kad Dmanisi fosilijos priklausė ne vienai žmogaus rūšiai – nes australopitekams labiau panaši grupė turėjo palyginti didelius trečiuosius krūminius dantis, o žmonės, palyginti su savo giminaičiais, turi mažesnius trečiuosius krūminius dantis.
„Sutinku su autoriais, kad Dmanisi greičiausiai turi daugiau nei vieną protėvių liniją“, – teigia Londono gamtos istorijos muziejaus paleoantropologas Chrisas Stringeris, nedalyvavęs šiame tyrime. Didelė, bet mažo smegenų tūrio „kaukolė atrodo daug primityvesnė už kitas – bent jau panaši į [H.] habilis, jei ne į australopiteką. Kitos kaukolės vis dar gali atstovauti labai primityvią [H.] erectus formą, kokia iki šiol buvo vyraujanti nuomonė.“
Jei bus sutikta su naujojo tyrimo išvadomis, kad Dmanisi tuo pačiu metu gyveno dvi rūšys, tai didžiausia išvada yra ta, kad „buvo ankstesnė ir „primityvesnė“ rūšis, kuri iš Afrikos migravo anksčiau, nei buvo manoma, o tai yra gana įdomu, sako Vidurio vakarų universiteto paleoantropologė Karen Baab, kuri nedalyvavo šiame tyrime.
Jei žmonių rūšys iš tikrųjų paliko Afriką anksčiau nei H. erectus, šie ankstyvieji žmonės galėjo tapti tolimų palikuonių, tokių kaip [H.] luzonensis, [H.] floresiensis ir Meganthropus, protėviais, teigia Ch. Stringeris. Išnykusio primato Meganthropus fosilijos pirmą kartą buvo rastos Indonezijoje penktajame dešimtmetyje, ir mokslininkai ilgai diskutavo, ar tai buvo beždžionė, australopitekas, ar ankstyvosios žmonių rūšies atstovas.
Vis dėlto K. Baab įspėja, kad šie nauji atradimai negali galutinai įrodyti, kad Dmanisi gyveno daugiau nei viena rūšis. Pavyzdžiui, ji pažymėjo, kad naujajame tyrime aprašomo apatinio žandikaulio dantų analizė rodo, jog šie fosilijos gali priklausyti tik H. erectus, o ne dviem rūšims.
Nors naujajame tyrime teigiama, kad paprasčiausias jo rezultatų paaiškinimas yra tai, kad Dmanisi gyveno kelios rūšys, paprasčiausias paaiškinimas iš tiesų galėtų būti „pasiūlyti vieną, nors ir labai įvairią rūšį, kurioje kai kurie individai išlaikė daugiau protėvių bruožų, o kiti labiau išsivystė vėlesnio Homo erectus linkme“, – sako K. Baab.
Parengta pagal „Live Science“.