Čingischanas (iš pradžių vadintas Temudžinu), gimęs Mongolijos šiaurės rytų Khentii kalnuose, buvo Centrinės Azijos karys, 1206 m. įkūręs didžiulę Mongolų imperiją. Mongolų jojimo įgūdžiai ir meistriškumas su lanku bei strėlėmis leido jiems greitai užkariauti teritoriją, besidriekusią nuo Ramiojo vandenyno iki Centrinės Europos.
Čingischanas ir jo žmona Börte turėjo keturis sūnus ir penkias dukras. Jų vyriausiasis sūnus Džuči gimė apie 1182 m. ir mirė apie 1227 m., netrukus prieš pat Čingischano mirtį. Šiaurės vakarinė Mongolų imperijos dalis, kurią valdė Džuči, vėliau tapo žinoma kaip Auksinė Orda.
„Auksinę ordą daugelį kartų valdė Čingischano vyriausiasis sūnus ir jo palikuonys, – pasakoja Viskonsino-Medisono universiteto (JAV) bioantropologas Aykenas Askapuli. – Iki šiol iš šių asmenų nebuvo gauta jokių senovinių DNR duomenų.“
Susiję straipsniai
Siekdami išsiaiškinti Čingischano artimų giminaičių DNR, A. Askapuli ir jo kolegos tyrė liaudies pasakojimus, kad Džuči, miręs nukritęs nuo žirgo Ulytau, buvo palaidotas mauzoliejuje, pastatytame mažiausiai 70 metų po jo mirties. Tyrėjai savo išvadas paskelbė vasario 19 d. žurnale PNAS.
Tyrimo tikslais mokslininkai nuvyko į Ulytau regioną ir ištyrė vyrų skeletus iš trijų viduramžių mauzoliejų, kurie, kaip manoma, priklausė Džučiui ir kitiems elito Auksinės ordos vyrams. Mokslininkai ištyrė šių asmenų DNR, kad išsiaiškintų jų Y chromosomos duomenis, kurie perduodami iš tėvo sūnui.
Dviejų vyrų skeletai buvo datuoti anglies metodu tarp 1286 ir 1398 metų – todėl mažai tikėtina, kad jie buvo Čingischano vaikai. Tačiau mokslininkų DNR analizė atskleidė, kad šie du vyrai turėjo bendrą tėvo liniją – taip pat bendrą su vyru, kuris buvo datuotas anglies metodu XVIII amžiui – ir manoma, kad ji yra susijusi su Čingischanu.
Tačiau vienas klausimas, susijęs su šio ryšio patvirtinimu, yra tai, kad Čingischano skeletas niekada nebuvo rastas ir niekas nežino, kur jis buvo palaidotas. „Niekas tiksliai nežino, kaip atrodytų jo Y DNR, – sako A. Askapuli. – Ne tik jo, bet ir jo sūnų, anūkų, artimiausių giminaičių – nė vieno iš jų nėra žinoma. Taigi, tai yra bandymas atsakyti į šį klausimą.“
Ankstesnis tyrimas, paskelbtas 2003 m. žurnale „American Journal of Human Genetics“, parodė, kad neįprasta Y chromosomos linija, kilusi Mongolijoje prieš tūkstantį metų, pavadinta C3*, dabar yra paplitusi tarp žmonių, gyvenančių visoje buvusioje Mongolų imperijos teritorijoje. Tyrėjai padarė išvadą, kad šią liniją greičiausiai perėmė Čingischano vyriškos lyties palikuonys ir kad 0,5 proc. šiandienos pasaulio vyrų populiacijos – arba 1 iš 200 vyrų – gali būti šio garsaus karo vado palikuonys.
Naujajame tyrime A. Askapuli ir jo kolegos nustatė, kad trys vyrai, palaidoti Auksinės ordos mauzoliejuose, buvo susiję pagal tėvo liniją ir turėjo bendrą protėvį C3* linijoje.
„Jų Y chromosomos haplotipas priklauso C3* grupei, kuri anksčiau buvo laikoma Čingischano haplotipu – tačiau šis haplotipas yra labai retas šiuolaikinėje populiacijoje“, – sako A. Askapuli.
C3* grupė yra labai didelė genetinė šeima – tai buvo nežinoma 2003 m. „Ji turi daug skirtingų šakų, – aiškina mokslininkas, – ir Auksinės ordos elitas priklauso vienai iš tų šakų“.
Konkreti šaka, kurią mokslininkai rado mauzoliejaus skeletuose, yra daug retesnė nei ta, kuri buvo atrasta 2003 m. – o tai reiškia, kad šiandien gyvena kur kas mažiau vyrų, susijusių su Čingischanu, nei buvo manoma anksčiau.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad Auksinės ordos mauzoliejuose palaidoti asmenys savo protėvius galėjo atsekti daugiausia iki senovės Šiaurės Rytų Azijos gyventojų, su genetiniais įnašais iš kipčakų – rytinių skitų giminingų klajoklių grupės, gyvenusios Eurazijos stepėse ir viduramžiais įsiliejusios į Auksinę ordą.
Nors tiksli Y chromosomos linija, kuria Čingischanas dalijosi su savo vyriškaisiais palikuonimis, vis dar nežinoma, A. Askapuli mano, kad artimiausioje ateityje mokslininkai galės atsakyti į šį klausimą.
„Jei turime istorijoje užfiksuotą kapą ir antkapį, kuriame rašoma, kad šis asmuo priklausė Čingischano palikuonims, ir jei atliksime šių asmenų genetinius tyrimus, manau, kad bus galima padaryti galutinę išvadą, – teigia mokslininkas. – Tačiau tai nėra paprasta istorija – ji sudėtinga.“
Parengta pagal „Live Science“.