„Tai, kad šis virusas gali užkrėsti bestuburius, žuvis ir žinduolius, yra gana neįtikėtina, – sako Edwardas Holmesas iš Sidnėjaus universiteto Australijoje. – Negaliu prisiminti viruso, turinčio tokį platų nešiotojų spektrą.“
Kinijoje daugėja atvejų, vadinamų lėtiniu virusiniu priekinio uveito uždegimu su padidėjusiu akispūdžiu (angl. persistent ocular hypertension viral anterior uveitis, POH-VAU), kurių priežastis nėra aiški. Ji apibrėžiama kaip uždegimas ir padidėjęs akispūdis, panašus į glaukomą, kuri pažeidžia regos nervą ir gali sukelti regos praradimą.
Norėdama suprasti, kodėl atvejų skaičius didėja, mokslininkų komanda, įskaitant Kinijos žuvininkystės mokslų akademijos Qingdao mokslininkus, surinko 70 žmonių Kinijoje, kuriems ši liga buvo diagnozuota nuo 2022 m. sausio iki 2025 m. balandžio.
Jie ištyrė šią grupę ieškodami užslėptojo mirtingumo nodaviruso (angl. covert mortality nodavirus, CMNV), kuris užkrečia įvairius jūrų gyvūnus – visi 70 tyrimų davė teigiamus rezultatus. „Iki šiol nebuvo įrodyta, kad kuris nors iš vandens gyvūnų kilęs virusas užkrėstų žmones ir tiesiogiai sukeltų ligą“, – teigia mokslininkai. Pacientams buvo skirti vaistai patinimui sumažinti, tačiau maždaug trečdaliui vis tiek prireikė operacijos – o vienas asmuo patyrė negrįžtamą regos praradimą.
Norėdami geriau suprasti virusą, mokslininkai užkrėtė peles, kurioms per mėnesį išsivystė „akivaizdūs patologiniai ragenos, rainelės ir tinklainės pokyčiai“. Jie taip pat pastebėjo, kad pelės, gėrusios tą patį vandenį, galėjo perduoti virusą viena kitai.
Iš 70 žmonių, kuriuos tyrė mokslininkai, daugiau nei pusė buvo namuose vandens gyvūnus prižiūrintys asmenys – ir tai galėjo būti jų užsikrėtimo šaltinis. Tačiau komanda taip pat pranešė, kad apie 16 procentų buvo neapdorotos vandens gyvūnų produkcijos vartotojai arba turėjo artimą kontaktą su didelės rizikos grupėmis.
Nėra tiesioginių įrodymų, kad virusas plistų iš žmogaus žmogui. Tačiau atlikę epidemiologinį tyrimą mokslininkai nustatė „aiškią POH-VAU sergančių miesto pacientų pogrupę“, kuri neturėjo jokio kontakto su vandens gyvūnais ar kitų rizikos veiksnių, išskyrus artimą bendravimą su šeimos nariais. Kaip pranešama, šie giminaičiai buvo priskiriami didelės rizikos grupei užsikrėsti CMNV ir turėjo rankų sužalojimų tuo metu, kai tvarkė vandens gyvūnus. Tai rodo, kad virusas gali plisti šeimose, pavyzdžiui, dalijantis indais, teigia mokslininkai.
Norėdami įvertinti, kiek plačiai paplitęs virusas, mokslininkai ištyrė 523 ūkiuose auginamus ir laukinius vandens gyvūnus, surinktus Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Antarktidoje ir Afrikoje. Jie padarė išvadą, kad CMNV paplitęs visame pasaulyje. Komanda taip pat nustatė, kad jis aptiktas 49 rūšyse – įskaitant krevetes, krabus, žuvis, jūrinius agurkus ir jūrinius vėžlius – kur sukelia tokius simptomus kaip letargiją ir spalvos praradimą. Neaišku, kodėl jis paveikia žmonių akis.
E. Holmesas priduria, kad tikėtina, jog šis patogenas yra labiau paplitęs, nei manome. „Manau, kad labai tikėtina, jog virusas bus aptiktas ir kitose rūšyse, kurių dar neanalizavome, – sako jis. – Nemanau, kad galima visiškai atmesti galimybę, jog jis pirmiausia perėjo per kitą rūšį, galbūt net kitą žinduolį.“
Virusas taip pat gali plisti tarp jūrų gyvūnų, kurie minta užsikrėtusiais gyvūnais. Pavyzdžiui, ūkiuose auginamos krevetės dažnai šeriamos šaldytomis artemijomis arba Antarkties kriliu – ir mokslininkai nustatė, kad tai gali sukelti infekciją. Viruso patekimas į šiltesnį vandenį taip pat pasunkino infekciją jūrų gyvūnams – o tai leidžia manyti, kad Antarkties rūšys gali būti šio patogeno rezervuaras, net jei pačios nesuserga.
Mokslininkai teigia, kad šis CMNV plitimas iš jūrų gyvūnų žmonėms kelia naują biologinio saugumo riziką. Tačiau E. Holmesas sako, kad nėra aiškių įrodymų apie perdavimą iš žmogaus žmogui. „Tai nėra epidemija“, – sako jis.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Microbiology“.
Parengta pagal „New Scientist“.