Gebėjimas atpažinti lanksčius, abstrakčius ritmus – pavyzdžiui, kai tas pats motyvas ar melodija atliekama skirtingu tempu ir skirtingais būdais – buvo įrodytas tik kelių paukščių ir žinduolių atvejais, įskaitant papūgas, giesmininkus ir primatus – pavyzdžiui, šimpanzes.
Andrew Barronas iš Macquarie universiteto Sidnėjuje su kolegomis atliko eksperimentų seriją, siekdami nustatyti, ar žeminės kamanės (Bombus terrestris), kurių smegenys yra kur kas mažiau sudėtingos, taip pat gali atpažinti įvairius ritmus.
Pirmajame eksperimente kamanės išmoko rinktis tarp dviejų dirbtinių gėlių, sudarytų iš mirksinčių LED švietiklių. Viena gėlė skleidė ilgus mirksėjimus, o kita – trumpus impulsus, panašius į morzės kodo brūkšnelius ir taškus. Vienoje gėlėje buvo atlygis – sacharozė, o kitoje – neskanus chininas.
Susiję straipsniai
Kai kamanės išmoko atskirti mirksinčias gėles, siūlančias atlygį ir bausmę, jos buvo išbandytos su gėlėmis, pripildytomis tik vandeniu. Beveik visos bitės vis tiek pasirinko gėlę, skleidžiančią tokį mirksėjimą, kuris anksčiau leisdavo pasiekti sacharozę.
Toliau mokslininkai padidino šviesos dirgiklių sudėtingumą, kiekvienai gėlei skleidžiant skirtingą mirksėjimo modelį – arba brūkšnys-brūkšnys-taškas-taškas, arba taškas-brūkšnys-taškas-brūkšnys. Kamanės vis tiek sugebėjo jas atskirti.
Tačiau tada, pasak A. Barrono, paaiškėjo tikrai įspūdingas rezultatas. Dirbtinės gėlės buvo pakeistos labirintu, o dviejų atšakų sankryžoje buvo įrengtas vibruojantis grindų plotas.
„Jei jis vibruodavo taškas-brūkšnys-taškas-brūkšnys, tai reiškė, kad reikia pasukti į dešinę, norint gauti cukraus, – pasakoja mokslininkas. – Taigi, vienas ritmas reiškė pasukti į kairę, kitas – į dešinę, ir mes jas taip ir dresavome. Mes parodėme, kad jos gali tai išmokti.“
Galiausiai, nebetreniruodami kamanių, mokslininkai vibruojančią grindų dalį pakeitė LED lemputėmis, mirksinčiomis tuo pačiu ritmu, kaip ir ši grindų dalis. „Ne visos tai suprato, bet bendrai populiacija parodė, kad sugebėjo perkelti užduotį iš vibracijos į šviesos impulsus“, – teigia A. Barronas.
Kitaip tariant, bitės galėjo atpažinti modelį nepriklausomai nuo to, kaip jis buvo pateiktas. Nesvarbu, ar tai buvo šviesos blyksniai, ar vibracijos impulsai, jos atpažindavo ritmus.
Iki šiol manyta, kad abstrakčiam ritmų atpažinimui reikalingas didelis smegenų tūris, aiškina A. Barronas. Supratimas, kaip kamanės tai daro su mažytėmis smegenimis, galėtų iš esmės pakeisti tai, kaip miniatiūriniai dronai ir kiti maži, autonominiai įrenginiai interpretuoja pasaulį, sako jis.
„Manau, kad šis darbas rodo, jog turi būti paprastesnis būdas, – sako tyrėjas. – Tai, kad toks organizmas kaip kamanė, turinti bičių tipo smegenis, sugeba abstrakčiai suvokti ritmą, yra nuostabu.“
Tyrimas publikuotas žurnale „Science“.
Parengta pagal „New Scientist“.