Beveik 23 cm ilgio forma, išskaptuota vulkaninėje uolienoje, žinomoje kaip riolito tufas, datuojama vėlyvuoju bronzos amžiumi - daugmaž apie 1350 m. pr. m. e.
„Tai geriausiai išsilaikęs ir tobuliausias bronzinės ieties antgalio liejimo formos pavyzdys Vidurio Europoje, – teigia pagrindinis tyrimo autorius ir Moravijos muziejaus Čekijoje archeologas Milanas Salašas. - Remiantis ieties antgalio forma ir naudotos žaliavos rūšimi, liejimo forma buvo importuota į pietinę Moraviją iš šiaurinės Vengrijos.“
Naujai atrasta 1,1 kilogramo svorio liejimo forma atitinka kitas Laidojimo laukų kultūros dirbinių formas – kultūros, kurio atsirado antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje ir yra žinoma dėl mirusiųjų kremavimo ir laidojimo urnose lauko kapinėse.
Susiję straipsniai
Savo analizėje M. Salašas ir jo kolegos rašo, kaip tokios formos leido liejimo būdu gaminti metalinius įrankius ir ginklus - pavyzdžiui, ietigalius, kirvius ir durklus - kurie buvo vienodesni. Tai savo ruožtu palengvino ginkluotus konfliktus, o taip pat sustiprino prekybą ir politinę galią kultūrose Centrinės Europos Karpatų baseine, rašoma tyrime, kuris buvo paskelbtas žurnale „Archeologické Rozhledy“.
„Tokio tipo ietigaliai, pasižymintys išilginėmis briaunomis palei geležtę ir aštriu iškilimu ant įvorės, yra paplitę Karpatų regione, – teigia M. Salašas. - Iš esmės tai buvo serijinė gamyba. Kaip matome, liejimo forma buvo naudojama labai intensyviai. Iš jos galėjo būti nulietos dešimtys ietigalių.“
Akmenį 2007 m. surado namo savininkas J. Tomanecas - kai pastebėjo iš žemės šiek tiek kyšančią pilką plokštę, kuri, tikėtina, liko po to, kai buvo panaudota tvarto pamatams. 2019 m. J. Tomanecas akmenį perdavė Moravijos muziejui, kur M. Salašas jį atidžiau ištyrė naudodamas rentgeno fluorescencinį skenavimą - kad nustatytų, iš kokių elementų buvo sudaryta forma.
„Buvo įrodyta, kad forma buvo naudojama bronzos liejimui, o abi liejimo formos pusės buvo sujungtos varine viela“, – pasakoja M. Salašas.
Liejimo formos istorija
Norėdamas atsekti formos kilmę, tyrimo bendraautorius, Masaryko universiteto geologijos profesorius Antoníasnas Přichystalas bendradarbiavo su M. Salašu ir pasitelkė rentgeno difrakciją – techniką, kuri nustato tam tikrų kristalinių kietųjų medžiagų - pvz., akmens - atomų struktūrą. Taip buvo nustatyta, kad forma buvo pagaminta iš riolitinio tufo, kuris paprastai randamas Vengrijos Biuko (Bükk) kalnuose arba netoli Salgótarjáno miesto.
Maždaug prieš 20 milijonų metų šioje vietovėje buvo didžiulis ugnikalnis, kuris išmetė „milžinišką kiekį tufo, - pasakoja A. Přichystalas. - Deja, mes negalime tiksliai nustatyti vietos, kurioje buvo pagamintas liejimo formos modelis, bet apskritai jo kilmė yra akivaizdi (šiaurės Vengrija iki pietryčių Slovakijos)“.
Nors kiti bronzos amžiaus ginklai ir šarvai buvo rasti netoliese esančiose Karpatų baseino vietovėse, liejimo forma leidžia pažvelgti į tai, kaip šie daiktai buvo gaminami.
„Šiuo atveju stiprus apdegimas ir karščio pėdsakai aiškiai rodo, kad forma buvo naudojama pakartotinai ir kad bronzos liejiniai buvo gaminami serijiniu būdu“, – sako M. Salašas.
Dažnai Laidojimo laukų kultūros liejimo formos randamos gyvenvietėse, rečiau jos randamos kapuose kaip įkapės. Neaišku, Laidojimo laukų kultūros ieties antgalio liejimo forma atsidūrė vyro kieme, bet labiausiai tikėtina, kad ji buvo perkelta šiais laikais iš Laidojimo laukų kultūros vietovės netoliese, rašoma tyrime.
„Šis įdomus atvejis rodo, koks kartais gali būti ilgas kelias nuo unikalaus archeologinio objekto atradimo (2007 m.) iki jo mokslinio įvertinimo profesionaliame žurnale (2025 m.)“, – apibendrina A. Přichystalas.
Parengta pagal „Live science“.