Dabar mokslininkai skuba parengti planą, kaip pereiti prie klinikinių tyrimų. Jei viskas pavyks, ši kadaise į šalį nustumta molekulė galėtų tapti pirmuoju tikslinės terapijos vaistu ligai, kuri paveikė šimtus milijonų žmonių.
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „New England Journal of Medicine“, atgaivina susidomėjimą antivirusiniu vaistu, vadinamu mosnodenviru, kuris iš pradžių buvo sukurtas dengės virusui, o vėliau pramonės atstovų buvo atidėtas į šalį. Kontroliniuose bandymuose su žmonėmis šis per burną vartojamas preparatas didelėmis dozėmis blokavo viruso replikaciją ir žymiai sumažino infekcijos paplitimą – šis rezultatas atgaivino diskusijas apie tai, ar dengė pagaliau galės būti gydoma tiksliniais vaistais.
Rezultatai paskelbti tuo metu, kai dengė kelia milžinišką problemą visame pasaulyje – tai liga, kurios paplitimas ir sunkumas priklauso tiek nuo jos plitimo būdų, tiek nuo to, kaip riboti yra dabartiniai gydymo būdai.
Susiję straipsniai
Iš esmės dengę sukelia keturi artimai susiję virusai, kuriuos platina Aedes uodai. Infekcija gali pasireikšti nuo lengvą gripą primenančios ligos iki sunkios formos, kuriai būdingas vidinis kraujavimas, organų nepakankamumas ir mirtis.
Kasmet dengės virusu užsikrečia nuo 100 iki 400 milijonų žmonių, daugiausia tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, o dešimtys tūkstančių kasmet miršta dėl sunkių komplikacijų. Kai virusas įsitvirtina organizme, pacientams lieka tik palaikomasis gydymas, o baigtis gali būti įvairi – nuo pasveikimo iki gyvybei pavojingų komplikacijų ir mirties. Nepaisant ligos masto, vis dar nėra patvirtintų antivirusinių vaistų.
Nesant antivirusinių vaistų, vakcinos tapo pagrindine priemone dengės rizikai mažinti, tačiau jos nėra visuotinis sprendimas. Apsauginis imunitetas susiformuoja ne iš karto, o kai kurie žmonės vakcinos gauti negali, todėl jos nauda protrūkių metu yra ribota.
Šiuo metu yra trys dengės vakcinos, tačiau jų prieinamumas ir veiksmingumas tebėra nevienodas. Viena vakcina, kurią gamino „Sanofi“, turėjo sudėtingą istoriją ir dabar yra nutraukiama, o bendrovė nurodo mažą paklausą. Antroji vakcina, kurią sukūrė Japonijos gamintojas „Takeda“, buvo patvirtinta 2022 m. ir yra licencijuota daugiau nei 40 šalių, įskaitant visą Europos Sąjungą.
Neseniai Brazilija patvirtino Butantano instituto sukurtą vienkartinę dengės vakciną. Kol kas neaišku, kaip greitai pavyks išplėsti gamybą ir kada vakcina taps prieinama už šalies ribų. Padėtį dar labiau sudėtinga daro tai, kad visos esamos dengės vakcinos yra pagamintos iš susilpninto gyvo viruso, todėl jų negalima skirti žmonėms su silpna imunine sistema ar nėščioms moterims.
Tai palieka spragą, kurią galėtų užpildyti antivirusiniai vaistai. Skirtingai nuo vakcinų, geriamieji antivirusiniai vaistai galėtų būti naudojami dengės protrūkių metu, profilaktiškai endeminiuose regionuose arba skiriami keliautojams ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms po sąlyčio su virusu. Tačiau iki šiol tokio gydymo nebuvo.
Mosnodenviras, iš pradžių sukurtas „Janssen Pharmaceutical Companies of Johnson & Johnson“, buvo suprojektuotas kaip plataus spektro antivirusinis vaistas nuo dengės, galintis veikti prieš visus keturis viruso serotipus. Vietoj to, kad veiktų imuninį atsaką, vaistas veikia užkrėstose ląstelėse, blokuodamas kritinę sąveiką tarp dviejų virusinių baltymų, NS3 ir NS4B. Šios sąveikos sutrikdymas neleidžia virusui kopijuoti savo genetinės medžiagos, veiksmingai sustabdydamas replikaciją, kol infekcija dar nespėjo įsitvirtinti.
Laboratoriniais eksperimentais nustatyta, kad mosnodenviras yra labai veiksmingas prieš įvairius dengės genotipus ir išlieka veiksmingas net labai mažomis koncentracijomis. Šis vaistas taip pat pasirodė veiksmingas gyvūnų modeliuose, įskaitant peles ir nežmogiškuosius primatus, o ankstyvose klinikinėse studijose su žmonėmis nebuvo nustatyta jokių didelių saugumo problemų.
Patikimiausi duomenys buvo gauti taikant kontroliuojamą žmogaus infekcijos modelį, kurio metu savanoriai buvo sąmoningai užkrėsti dengės virusu. Nė vienas iš dalyvių, kuriems buvo skirtas placebas, neapsisaugojo nuo infekcijos. Tas pats pasakytina ir apie tuos, kuriems buvo skirta maža mosnodenvirio dozė.
Tačiau tarp dalyvių, kuriems buvo skirta vidutinė dozė, 17 proc. nepasireiškė jokių infekcijos požymių. Vartojant didžiausią dozę, šis skaičius išaugo iki 60 proc. Gydymas didele doze taip pat lėmė dramatišką virusinės RNR koncentracijos sumažėjimą – palyginti su placebu – ir šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas.
„Tai vienas iš gražiausių dozės ir reakcijos rezultatų, kokius esu mačiusi“, – žurnalui „Science“ sakė tyrimo vadovė Anna Durbin.
Nepaisant šių rezultatų, mosnodenviras nepateko į vėlyvąją klinikinių tyrimų stadiją. 2024 m. spalį „Johnson & Johnson“ sukėlė kontroversijas, paskelbdama, kad nutrauks visas savo infekcinių ligų tyrimų programas, įskaitant darbus su dengės virusu, ir sustabdys vaisto kūrimą. Šis sprendimas nebuvo susijęs su saugumo problemomis ar veiksmingumo trūkumu, bet su platesniu tyrimų prioritetų pasikeitimu.
Nuo tada buvo paskelbti išsamūs kontroliuojamo žmogaus infekcijos tyrimo rezultatai, o dabar nagrinėjami dviem papildomais tyrimais gauti teikiantys vilčių duomenys. Šie tyrimai apima daugiau nei 30 vietų 10 šalių, įskaitant Filipinus, Tailandą, Peru, Braziliją ir Kolumbiją. Nepaisant to, mosnodenviras liko nežinioje.
„Stebėdama pastarųjų 10 metų pokyčius, manau, kad visi buvome labai nusivylę“, – žurnalui „Science“ pažymėjo Sophie Yacoub, kuri yra Oksfordo universiteto dengės tyrinėtoja, nedalyvavusi šiame tyrime.
Komentare, pridedamame prie „New England Journal of Medicine“ straipsnio, Teksaso universiteto medicinos fakulteto atstovas Xuping Xie pažymi, kad geriamieji antivirusiniai vaistai galėtų iš esmės pakeisti dengės protrūkių valdymą – ypač regionuose, kur skiepijimas yra neišsamus arba nepraktiškas.
Ši situacija taip pat išryškina nuolatinį pasaulinės sveikatos iššūkį: vaistams, skirtiems ligoms, kurios neproporcingai paveikia mažesnių pajamų regionus, dažnai tenka susidurti su didesnėmis kliūtimis siekiant užsitikrinti nuolatinį finansavimą, net jei pradiniai duomenys yra įtikinami.
Šį atotrūkį tarp atradimo ir įdiegimo vis sunkiau ignoruoti. Dengė plinta į naujus regionus, nes klimato kaita plečia uodų arealą, o protrūkiai tampa vis dažnesni ir didesnio masto. Vis svarbesnis tampa greitai įdiegiamų vaistų, kurių nereikia laukti savaičių, kol susiformuos imunitetas, prieinamumas.
Kadangi mosnodenviras jau turi saugumo duomenis ir veiksmingumo įrodymus, gautus naudojant įvairius modelius, mokslininkai teigia, kad jis galėtų greičiau pereiti į tolesnius bandymus nei vaistas, kuriam reikėtų kurti viską nuo nulio. A. Durbin mano, kad moksliniai duomenys yra pakankamai įtikinami, kad pritrauktų atnaujintą susidomėjimą. „Rinka yra, ir manau, kad atsiras įmonė, kuri tuo susidomės“, – sako ji.
Jei taip atsitiks, mosnodenviras galėtų tapti pirmuoju tikslinio veikimo antivirusiniu vaistu nuo dengės karštligės. O jo ilgas ir vingiuotas kelias atgal į dėmesio centrą primena, kad pasirengimas priklauso ne tik nuo mokslo laimėjimų, bet ir nuo to, ar tie laimėjimai yra įgyvendinami, kol dar neprarasta proga, rašo „New Atlas“.