2014 m. žurnale „BioEssays“ paskelbtame tyrime mokslininkai iškėlė hipotezę, kad žarnyno mikroorganizmai gali manipuliuoti savo šeimininkų mitybos įpročiais, sukeldami potraukį maistui, kuriuo bakterijos maitinasi – arba netgi sukeldami diskomfortą, kol šeimininkas nesuvalgo to, kas joms naudinga.
„Mes ne visada sutariame su savo mikrobais, – sako tyrimo bendraautorius ir Naujosios Meksikos universiteto skubiosios medicinos katedros profesorius dr. Joe Alcockas.
Vienas iš pavyzdžių – Salmonella Typhimurium. Ji perima cheminius signalus tarp žarnyno ir smegenų, kad nešiotojas ir toliau valgytų, net ir susirgęs infekcija.
„Paprastai, kai sergate virškinimo trakto infekcija, nustojate valgyti, – pasakoja J. Alcockas. – O Salmonella [Typhimurium] atrodo, kad iš tikrųjų sutrikdo tą procesą… kad gyvūnai toliau valgytų ir toliau gamintų infekcines daleles savo išmatose, kurios toliau užkrečia kitus gyvūnus.“
Tačiau tai buvo teorinis straipsnis – jame buvo pasiūlyti mechanizmai, kuriais mikrobai galėtų manipuliuoti potraukiais, bet nebuvo įrodyta, kad jie tai daro. Jame pasiūlyti mechanizmai – įskaitant tokius dalykus kaip skonio receptorių keitimas ir nervo klajoklio perėmimas – buvo įtikinami, bet nepatvirtinti, ypač kasdienio maisto potraukio kontekste.
Kaip mikrobiomas gali daryti įtaką maisto pasirinkimui
2022 m. mokslininkai patikrino šią hipotezę. Savo tyrime biologijos docentas Kevinas Kohlas, kuris Pitsburgo universitete (JAV) tiria, kaip sąveika su mikrobais veikia gyvūnų nešiotojų fiziologiją, ekologiją ir evoliuciją, ir mikrobiologas bei podoktorantas Brianas Trevelline’as Kornelio universitete, persodino mikrobiomus iš laukinių graužikų, pasižyminčių skirtinga mityba (mėsėdžių, žolėdžių ir visaėdžių) į tokių bakterijų neturinčias peles – o tada išmatavo, ką jos valgė.
„Galbūt naiviai maniau, kad pelėms, kurioms buvo įskiepytas mėsėdžių mikrobiomas, labiausiai patiks baltymais turtinga mityba, – sakė K. Kohlas. – Tačiau pamatėme visai ką kita.“
Priešingai, pelės su žolėdžių mikrobiomais pirmenybę teikė baltymams, o pelės su mėsėdžių mikrobiomais – angliavandeniams. Tačiau pagrindinė išvada pasitvirtino: skirtingi mikrobiomai lėmė žymiai skirtingus maisto pasirinkimus.
Bet kaip? Žarnyno bakterijos gali gaminti daugelį tų pačių neurotransmiterių, kuriuos smegenys naudoja apetitui reguliuoti, įskaitant serotoniną, kuris signalizuoja smegenims, kai esate pakankamai pavalgę. Iš tiesų, maždaug 90 proc. organizmo serotonino gaminama žarnyne, o ne smegenyse – o tyrimai parodė, kad žarnyno bakterijos atlieka tiesioginį vaidmenį toje gamyboje.
Atlikus tyrimą su pelėmis, mokslininkų komanda nustatė, kad tų pelių, kurioms buvo įšvirkštas žolėdžių mikrobiomas, kraujyje buvo žymiai daugiau triptofano – serotonino sudedamosios dalies. Ankstesni tyrimai parodė, kad didesnis serotonino kiekis slopina būtent potraukį angliavandeniams, o tai galėtų paaiškinti, kodėl tos pelės perėjo prie baltymais turtingos mitybos.
„Tai galėtų būti bent viena iš galimų priežasčių, kodėl mikrobiomas daro įtaką mitybai, apetitui ir mitybos įpročiams“, – sakė B. Trevelline’as.
Šie rezultatai taip pat kelia prielaidą, kad šis ryšys veikia abiem kryptimis. Jei jūsų mikrobiomas formuoja jūsų potraukį, o jūsų mityba formuoja jūsų mikrobiomą, nedideli mitybos pokyčiai laikui bėgant galėtų pakeisti šį ciklą.
„Aš visiškai galiu įsivaizduoti tam tikrus grįžtamojo ryšio ciklus, kuriuose mikrobiomo pokyčiai arba įtvirtina elgesį, arba sukelia kitokius potraukius“, – sako K. Kohlas.
Tačiau K. Kohlo ir B. Trevelline’o tyrimas buvo atliktas su pelėmis. „Maisto pasirinkimas yra tikrai sudėtingas ir visiškai kitoks žmonėse, – sako K. Kohlas. – Jį įtakoja kultūra, visuomenė, ekonomika, išmoktas elgesys, asociacijos.“ Kitaip tariant, mūsų mitybos pasirinkimus įtakoja daugybė kitų veiksnių.
Vis dėlto viename neseniai paskelbtame moksliniame straipsnyje šie atradimai pradėti sieti su žmogaus sveikata. 2025 m. žurnale „Nature Microbiology“ paskelbtame tyrime mokslininkai nustatė, kad žarnyno bakterija Bacteroides vulgatus gali slopinti pelėms būdingą potraukį cukrui, gaminant metabolitą, kuris skatina gliukagono tipo peptido-1 (GLP-1) gamybą – tą patį hormoną, į kurį veikia tokie vaistai kaip „Ozempic“. Mokslininkai nustatė, kad žmonės, sergantys antrojo tipo cukriniu diabetu, taip pat turėjo mažesnį šios bakterijos kiekį.
Tačiau K. Kohlas įspėja, kad nereikėtų per daug sureikšminti mikrobų įtakos mūsų pasirinkimams. „Laisva valia vis dar egzistuoja, – sako jis. – Mikrobai nevaldo mūsų pasirinkimų. Tačiau šie potraukiai, silpni jausmai maistui – jie kyla iš mūsų vidinės mitybos būklės – tokių dalykų kaip amino rūgštys ir kiti organizme cirkuliuojantys junginiai – kuriai, kaip žinome, įtaką daro mikrobiomas.“
Parengta pagal „Live Science“.