Ar įvertiname Žemės gelmių turtus?

Geologija apima daug. Šios profesijos žmonės ne tik tyrinėja žemės sandarą, struktūrą, jos kaitą. Jie dirba kasyboje, užsiima naftos ir dujų paieška, suranda ir tyrinėja požeminius vandenis, atlieka pagrindų ir aplinkos tyrimus pastatams, keliams ir geležinkeliams. Ne visi žinome, jog geologų surastos ir ištyrinėtos bei paruoštos eksploatacijai statybinių medžiagų žaliavos: smėlis, žvyras, dolomitas ir klintis, molis yra svarbiausios kietosios naudingosios iškasenos ir yra tarsi „duona kasdienė“, be kurios šiuolaikinis gyvenimas taptų neįmanomas.

Tačiau geologija – itin svarbi ir ekonomikai reikšminga sritis, šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus. Geologinių tyrimų atliekama vis mažiau, valstybė šiems tyrimams praktiškai pinigų neskiria, viskas palikta privačiai iniciatyvai, o atsižvelgiant į tai, kad visos žemės gelmės yra Lietuvos valstybės nuosavybė, tai nėra gerai. Ir apie tai reikia kalbėti garsiai.

Geologų dienai paminėti rengiama kasmetinė konferencija „Geologija šiandien ir ateityje. Inovacijos, aplinkosauga ir išteklių valdymo iššūkiai“. Joje bus aptarti geologų bendruomenei rūpimi ir visai Lietuvos visuomenei aktualūs žemės gelmių tyrimo, naudojimo klausimai. Geologai atkreips dėmesį į nesustojančio žemės gelmių tyrinėjimo proceso būtinybę. Konferenciją vainikuos nusipelniusių geologų apdovanojimas Antano Giedraičio garbės ženklu „Auksinis geologo plaktukas“.

Pasak vieno iš konferencijos organizatorių, Geologijos įmonių asociacijos vadovo Sauliaus Gegiecko, geologo specialybė Lietuvoje turi senas tradicijas. „Vilniaus universitete geologijos mineralogijos katedra su pertrūkiais egzistuoja jau daugiau 200 metų. Tačiau pastovios studijos atsirado tik XX amžiaus penktame dešimtmetyje. Tais laikais tai buvo prestižinė specialybė, galima sakyti – aukso vertės. Šiuo metu skaičiuojama netoli 800-ų VU baigusių geologų, tačiau aktyvioje veikloje jų tik apie 250. Yra lietuvių, šias studijas baigusių svetur ir dirbančių didelėse kompanijose visame pasaulyje. Dabar asociacijos įmonėse dirba 99 geologai su aukštojo mokslo diplomais, bet kiekvienais metais jų mažėja, nes žmonės sensta, o į jų vietą nebėra kam ateiti. Geologų trūkumas ne tik Lietuvos, bet ir viso išsivysčiusio pasaulio problema“, – sakė Geologijos įmonių asociacijos vadovas.

Anot jo, geologo profesija atsakinga ir sunki, tad dirbti norinčių gamyboje yra nedaug. Darbas visur apmokamas neblogai, ypač dirbant ekspedicijose jūrinėse platformose. Tačiau jose geologas turi maksimaliai pasinerti į darbą. Tad baigę geologijos studijas dažniausiai renkasi mokslinius tyrimus. Tad šiuo metu labai trūksta vidutinio profesionalaus savo darbą išmanančio personalo, profesionalių gręžėjų.

S. Gegiecko teigimu, šiais laikais geologai turi nuolat įrodinėti, jog mūsų šalies žemės gelmių geologijos tyrimai svarbūs šalies ekonomikai, o turimas potencialias nėra pilnai panaudojamas.

Pasak S. Gegiecko, pagrindinis geologų darbas dabar – kasybos projektų atnaujinimas ir įvairūs žemės gelmių taršos tyrimai. Na, ir aišku, įvairūs gręžimo darbai, vandens paieškos, inžineriniai geologiniai tyrimai statyboms. O klasikinė geologija – atrasti dolomitą, klintis, naftą – praktiškai nevyksta. „Įvairių planų atlikti tyrimus turi privatus verslas, bet Vyriausybė į tai žiūri įtariai. Žinant, kad žemės gelmės yra valstybinė nuosavybė ir kad bent kiek rimtesni jų tyrimai reikalauja milžiniškų resursų, tai keista. Atvejai kai kaimynai Baltijos jūroje, Lietuvos pasienyje nafta siurbia apie 35 metus, o mes net nesugebame pasidaryti jūros šelfo struktūrų tyrimų, rodo, kad kažkas su mūsų politikais negerai“, – dalinosi S. Gegieckas.

Anot Geologijos įmonių asociacijos vadovo, dabar žemės gelmių tyrimui valstybė lėšų neskiria, tad šiuo metu eksploatuojami seniau ištyrinėti telkiniai. Tačiau jų rezervas nuolat mažėja, didėja ir apribojimai juos naudoti. Vienas iš pavyzdžių, įrodančių, kiek geologai turi įdėti darbo – Petrašiūnų III dolomito telkinys. Jis pradėtas žvalgyti 1956 metais, apie 1980 baigtas, o pradėtas eksploatuoti tik prieš dešimtmetį.

„Lietuvoje naudingos iškasenos naudojamos kasdieniams poreikiams. Tad privalu jų turėti vietoje, bet politikai nelabai apie tai nutuokia ir teigia, kad rinkėjai skundžiasi atidaromais karjerais, – sako S. Gegieckas. – Bet ar žmonės skundžiasi asfaltuojamais keliais, gatvėmis ar pėsčiųjų ir dviračių takais? Kažkodėl pamirštama, kad tam reikia naudingų iškasenų.“

Jo teigimu, visur kur būtinas sveikas balansas.

„Pasaulis keičiasi, anksčiau ar vėliau Europa, taip pat ir Lietuva, turės įsivertinti ir žinoti, kokias iškasenas savo gelmėse turi ir iš naujo pradėti jų paieškos ir žvalgybos darbus“, – akcentavo S. Gegieckas.

Lietuvoje turime bent 17 rūšių naudingųjų iškasenų. Šiuo metu naudojami 10 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai: naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių, sapropelio ir opokos. Svarbiausi ir daugiausiai naudojami mūsų šalies ištekliai, kaip, ir visame pasaulyje, yra požeminis vanduo ir statybinės medžiagos.

Pasak Gamtos tyrimų centro vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Jono Satkūno, iš kietųjų naudingųjų iškasenų Lietuvoje daugiausiai išgaunama žvyro, smėlio, durpių, dolomito, klinties ir molio. „Tai – mūsų „duona kasdienė“, nes šios iškasenos reikalingos namams statyti, keliams tiesti, dirvožemiui gerinti, taip pat kurui ir įvairioms kitoms plačiai naudojamoms medžiagoms ir dirbiniams gaminti“, – sakė mokslininkas.

Jis pasidalino, kad kiekvienam objektui pastatyti reikia milžiniško kiekio iškasenų: naujam namui pastatyti reikia 400 tonų skaldos, naujai mokyklai – 3 tūkst. tonų, 1 km greitkelio nutiesti – 30 tūkst. tonų, 1 km geležinkelio – 9 tūkst. tonų, stadionui – 300 tūkst. tonų.

Minint profesinę šventę labiausiai nusipelnę geologijai asmenys bus apdovanojami „Auksiniu geologo plaktuku“. Iki šiol apdovanota daugiau nei keturiasdešimt akademikų, mokslininkų, pedagogų, geologų verslininkų. Šiais metais šiuo svariu įvertinimu bus pagerbti dar penki geologijos srities pirmūnai.

Šie apdovanojimai turi gražią tradiciją. Pradžią jiems davė 1996 m. įkurtas pirmojo Lietuvos geologo Antano Giedraičio fondas. Jį įkūrė žymūs geologai A. Grigelis, V. Juodkazis, V. Kadūnas, V. Narbutas, J. Paškevičius ir P. Suveizdis, gavę Lietuvos nacionalinę mokslo premiją už monografijos „Lietuvos geologiją“ parengimą ir išleidimą.

2019 metais fondo steigėjai nutarė įsteigti profesinį garbės ženklo apdovanojimą – „Auksinį geologo plaktuką“. Ženklą sudaro stilizuotas geologo plaktukas iš sidabro su paauksuota plaktuko galvute. Plaktuko kote puikuojasi lotyniškas užrašas „Mente et malleo“ („protas ir plaktukas“). Pirmąją Antano Giedraičio premiją 1999 m. gavo tuomet jaunas mokslininkas, dabar VU docentas dr. Saulius Gadeikis.

2020 m. fondas valdyti perduotas Geologijos įmonių asociacijai. Kartu buvo perduota ir garbės ženklo „Auksinis geologo plaktukas“ vardo naudojimo teisė.