Iškastiniuose žandikauliuose aptiktos charakteringos žymės rodo, kad šie mitinę pabaisą Krakeną primenantys gyvūnai savo galingais žandikauliais traiškė kietais kiautais apsišarvavusį grobį. Tai, kartu su jų milžinišku dydžiu ir proto požymiais, pozicionavo šiuos sutvėrimus jūrų maisto grandinės viršuje, teigiama žurnale „Science“ paskelbtame tyrime.
Šis atradimas rodo, kad mokslininkams reikia persvarstyti vandenynų hierarchiją kreidos periode (prieš 145–66 mln. metų).
„Šie atradimai keičia požiūrį į kreidos vandenyną kaip į pasaulį, kuriame dominavo tik dideli stuburiniai plėšrūnai, – teigia tyrimo bendraautorius Japonijos Hokkaido universiteto paleontologas Yasuhiro Iba. – Jie rodo, kad milžiniški bestuburiai – aštuonkojai – taip pat užėmė maisto grandinės viršūnę.“
Susiję straipsniai
Kiti ekspertai teigia, kad šie dydžio įvertinimai yra didžiausia galima riba. Nepaisant to, šis atradimas kelia klausimų apie kreidos periodo vandenynų kraštovaizdį – pavyzdžiui, kaip šios rūšys galėjo užaugti tokios didelės ir ar po kreidos periodo egzistavo dar didesnės jūrinės rūšys, sako jie.
Medžiotojų medžiotojai
Maisto grandinės viršūnėje esančios rūšys formuoja ekosistemas, o jų grobis reaguoja į tai, išsivystydamas apsaugos priemones – pavyzdžiui, kietus kiautus. Pasak Y. Iba’os, norint suprasti, kaip veikė kreidos periodo jūrinės ekosistemos, būtina žinoti, kurios rūšys užėmė viršutinę mitybos grandinės poziciją.
Iki šiol buvo manoma, kad maisto grandinės viršūnės plėšrūnai buvo tik stuburiniai – tokie kaip mozazaurai ir pleziozaurai. Tačiau, kaip rašoma tyrime, dėl išlikusių minkštakūnių aštuonkojų liekanų trūkumo jų vieta kreidos periodo maisto grandinėje iki šiol buvo visiška mįslė.
„Šiandien aštuonkojai žinomi kaip labai protingi gyvūnai, tačiau juos labai sunku tirti senovės kontekste, nes jie neturi kietų išorinių kiautų, – sako J. Iba. – Pagrindinis šio tyrimo motyvas buvo atskleisti šią beveik nematomą aštuonkojų istoriją.“
Hokaido universiteto iliustr.
Tyrimo metu mokslininkai iš naujo įvertino 15 aštuonkojų žandikaulių fosilijų, anksčiau iškastų Japonijoje ir Vankuverio saloje. Be to, naudodami naujausias skaitmenines fosilijų paieškos technologijas, Japonijoje jie atrado 12 naujų kreidos periodo aštuonkojų žandikaulių fosilijų. Kartu šie radiniai atskleidė dvi išnykusių pelekinių aštuonkojų rūšis: Nanaimoteuthis jeletzkyi ir Nanaimoteuthis haggarti.
N. jeletzkyi fosilijos buvo iškastos uolienose, kurių amžius siekia nuo 100 iki 72 milijonų metų – o tai, kaip rašoma tyrime, seniausių žinomų aštuonkojų istoriją atitraukia maždaug 5 milijonais metų – o pelekinių aštuonkojų – 15 milijonų metų.
Tada mokslininkų komanda palygino visų 27 žandikaulių dydį, formą ir nusidėvėjimo žymes su šiuolaikinių aštuonkojų duomenimis – kad atkurtų jų kūno dydį, mitybos įpročius ir vietą maisto grandinėje.
Tebegyvenančių aštuonkojų mantijų – „maišo“, esančio virš akių – dydis yra susijęs su jų žandikaulių ilgiu. Bendras ilgakūnių pelekinių aštuonkojų ilgis yra maždaug 4,2 karto didesnis už jų mantijos ilgį.
J. Iba ir jo kolegos tai panaudojo, kad įvertintų, kokios buvo N. jeletzkyi ir N. haggarti mantijos. Remdamiesi tuo, jie galėjo apskaičiuoti galimą seniai išnykusių gyvūnų bendrą ilgį.
Remdamasi didžiausiu kiekvienos rūšies žandikauliu, komanda apskaičiavo, kad didžiausias N. jeletzkyi ilgis buvo apie 3–8 metrai, o N. haggarti – apie 7–19 metrų. Tai reiškia, kad N. haggarti yra potencialiai didžiausias iki šiol atrastas bestuburis – ir „vienas iš didžiausių organizmų, gyvenusių kreidos periodo vandenynuose, rašo mokslininkai. Šiuolaikiniai milžiniški kalmarai – Architeuthis dux – pasiekia apie 12 m ilgį, o kreidos periodo mozazaurai siekdavo iki 17 metrų.
„Krakenų“ žandikauliai taip pat rodė intensyvaus nusidėvėjimo požymius – o jų paviršiaus raštas demonstravo, kad šie gyvūnai grobio šarvus skaldydavo naudodami visą žandikaulio plotą. Remiantis rekonstrukcijomis, abiejų rūšių žandikaulių priekiniai galai vienoje pusėje buvo nusidėvėję net iki 10 proc. visos jų apimties. Šis nevienodas nusidėvėjimas rodo, kad gyvūnai elgėsi vienpusiškai – o tai, kaip teigia autoriai savo tyrime, siejama su didesniu protiniu išsivystymu.
„Tai buvo ne tik milžiniški aštuonkojai, bet ir milžiniški, protingi bei labai galingi jūriniai plėšrūnai“, – sako J. Iba.
Tačiau nors ekspertai giria tyrime naudotas skaitmenines fosilijų paieškos technikas, jie abejoja kiekvienos rūšies dydžio įvertinimais.
Tyrimo mokslininkai įvertino N. jeletzkyi ir N. haggarti dydį naudodami didelės paklaidos vidurkius, gautus iš gyvų rūšių žandikaulio ir mantijos bei mantijos ir viso kūno dydžių santykių – o tai reiškia, kad jų rezultatai parodė didelį galimą abiejų rūšių dydžių intervalą, sako paleontologas René Hoffmanas, tyrinėjantis galvakojų fosilijas Vokietijos Ruhro universitete.
Ir milžiniškas šių gyvūnų dydis taip pat nebūtinai reiškia, kad šie bestuburiai buvo aukščiausios mitybos grandies grobuonys, mano jis.
Paleontologijos profesorius ir galvakojų evoliucijos ekspertas Ciuricho universitete (Šveicarija) Christianas Klugas su tuo sutinka. Nors šie skaičiavimai atitinka galimų dydžių ribas, jis pažymi, kad tam tikras neapibrėžtumas yra neišvengiamas. „Nėra abejonių, kad Nanaimoteuthis buvo milžiniškas ir efektyvus plėšrūnas“, – teigia jis. Tačiau sutelkiant dėmesį tik į maksimalų bendrą dydį, galima pamiršti, kad įmanoma, jog jie galėjo nepasiekti dešimties metrų, pastebi jis.
Parengta pagal „Live Science“.