„Tai yra nepaprastas rezultatas, nes pirmą kartą galime stebėti nedidelę grupę, sudarytą iš mažiausiai septynių neandertaliečių iš Vidurio ir Rytų Europos, gyvenusių maždaug prieš 100 000 metų“, – sako Bolonijos universiteto profesorius ir tyrimo koordinatorius Andreasas Picinas. – Daugeliu atvejų neandertaliečių genetiniai duomenys gaunami iš pavienių fosilijų arba iš liekanų, išsibarsčiusių skirtingose vietovėse ir laikotarpiais. Stajnioje, priešingai, pavyko atkurti nedidelę individų grupę, pirmą kartą pateikiant nuoseklų neandertaliečių genetinį vaizdą šioje Europos dalyje.“
„Jau kurį laiką žinojome, kad Stajnios urve išliko išskirtiniai įrodymai, tačiau šie rezultatai viršijo mūsų lūkesčius“, – sako tyrimo bendraautoriai Wioletta Nowaczewska iš Vroclavo universiteto ir Adamas Nadachowskis iš Lenkijos mokslų akademijos Gyvūnų sistematikos ir evoliucijos instituto. – Gebėjimas identifikuoti tokią senovinę nedidelę neandertaliečių grupę tokioje sudėtingoje vietovėje yra svarbus pasiekimas Lenkijos moksliniams tyrimams ir neandertaliečių tyrimams Europoje.“
Šis atradimas leidžia geriau suprasti, kaip neandertaliečiai giminiavosi ir keliavo po pasaulį. Paaiškėjo, kad Lenkijoje rastų individų genai labai panašūs į tų neandertaliečių, kurie buvo rasti gerokai toliau – Ispanijoje, Prancūzijoje ar net Kaukazo kalnuose. Tai reiškia, kad ši konkreti neandertaliečių giminės atšaka buvo labai plačiai pasklidusi, kol galiausiai ją pakeitė vėlesnės kartos.
Susiję straipsniai
„Ypač įdomus aspektas yra tai, kad du dantys, priklausantys jauniems individams, ir vienas, priklausantis suaugusiam, turi tą pačią mitochondrinę DNR, – priduria straipsnio bendraautorė ir Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto (Vokietija) tyrėja Mateja Hajdinjak. – Tai rodo, kad šie individai galėjo būti artimai susiję tarpusavyje.“
Tyrimas taip pat padėjo iš naujo įvertinti kitus radinius. Mokslininkai Lenkijos neandertaliečių genetinius duomenis palygino su Prancūzijoje rastais neandertaliečio, praminto Thorinu, palaikais. Jų DNR pasirodė labai panaši – nors anksčiau buvo manyta, kad Thorinas gyveno gerokai vėliau – maždaug prieš 50 000 metų.
M. Żarski / Lenkijos geologijos instituto nuotr.
„Mūsų tyrimas primena, kad seniausius chronologinius duomenis reikia vertinti labai atsargiai, – aiškina Bolonijos universiteto profesorė ir tyrimo bendra koordinatorė Sahra Talamo. – Kai radiokarboninio datavimo rezultatai priartėja prie kalibravimo ribos, labai svarbu nenustatyti didesnio tikslumo, nei iš tikrųjų gali pagrįsti duomenys. Tokiais atvejais itin svarbus tampa archeologijos, radiokarboninio datavimo ir genetikos duomenų palyginimas.“
Istorine prasme šis atradimas keičia požiūrį į mūsų žemyną. Akivaizdu, kad Vidurio ir Rytų Europa nebuvo tik tolimas neandertaliečių pasaulio užkampis. Atvirkščiai – tai buvo svarbus regionas, dabar padedantis suprasti, kaip šie senovės žmonės keliavo, bendravo ir dalinosi savo technologijomis bei įgūdžiais.
Trumpai tariant, Stajnios urvas Pietų Lenkijoje mokslininkams tapo tikru langu į praeitį. Jis leidžia pamatyti ne tik neandertaliečių prigimtį, bet ir atsekti, kaip po plačias Europos teritorijas išsibarsčiusios jų grupės palaikė ryšius tarpusavyje.
Parengta pagal Phys.org.