Tačiau pastaraisiais metais jai pačiai vis sunkiau rasti joduotą druską lentynose. Laikui bėgant ją išstūmė išvaizdžiai atrodantys Kornvalio jūros druskos kristalai, Himalajų rausvoji akmens druska, rūkyta druska ir košerinė druska. Kelios likusios joduotos druskos pakuotės yra pilkos spalvos ir atrodo visiškai nepatrauklios. „Tai verčia mane susimąstyti: ar mes netrukus panaikinsime visą naudą, kurią davė šis kuklus maisto priedas?“, – klausia A. Klein.
Jodas yra būtinas maistinis mineralas, kurį skydliaukė naudoja pagrindiniams hormonams gaminti, reguliuojantiems medžiagų apykaitą, augimą, virškinimą, širdies ritmą ir kūno temperatūrą.
Pakankamas jodo kiekis yra ypač svarbus nėštumo metu, nes skydliaukės hormonai reguliuoja vaisiaus smegenų augimą. Manoma, kad net lengvas ar vidutinio sunkumo jodo trūkumas gimdoje gali sumažinti intelekto koeficientą (IQ) nuo 0,3 iki 13 punktų.
Susiję straipsniai
Jodas taip pat svarbus vaikystėje – nes padeda užtikrinti smegenų vystymąsi ir skydliaukės funkcionavimą. Atvejų aprašymuose pateikiami pavyzdžiai, kai labai išrankūs valgytojai yra žemesnio nei įprasta jų amžiaus ūgio, jiems sunkiai sekasi mokykloje ir nuolat jaučiasi pavargę dėl jodo trūkumo.
Vaikams ir suaugusiesiems jodo trūkumas taip pat gali sukelti strumą – kaklo patinimą, kuris atsiranda, kai skydliaukė padidėja, bandydama sugerti daugiau jodo.
Maisto produktai, kurie natūraliai yra turtingi jodu, apima jūros dumblius ir jūros gėrybes. Karvės piene taip pat yra jodo – nes jis dažnai dedamas į galvijų pašarą, o jodo pagrindu pagaminti dezinfekantai naudojami melžiamų karvių spenelių ir melžimo įrangos valymui.
Vaisiai, daržovės ir grūdai gali įsisavinti nedidelį jodo kiekį iš dirvožemio, tačiau jodo kiekis dirvožemyje labai skiriasi. Šveicarijoje ir Mičigane, kuris kadaise buvo Šiaurės Amerikos „strumos juostos“ dalis, dirvožemyje yra labai mažai jodo. Istoriškai šiuose regionuose buvo didelis strumos paplitimas – kai kuriuose Šveicarijos miestuose ja sirgo iki 70 procentų vaikų.
1922 m. Šveicarija tapo pirmąja šalimi, įvedusia joduotą druską, kuri buvo gaminama įprastą valgomąją druską papildant nedideliu jodo kiekiu. Per trumpą laiką strumos beveik išnyko, vaikai tapo aukštesni ir kaip apibūdino ekonomistė Dimitra Politi, jų IQ išaugo. Tai reiškė, kad vis daugiau jaunuolių baigė vidurinę mokyklą ir toliau studijavo universitetuose.
1924 m. joduotą druską pradėjo platinti ir Mičiganas, o netrukus po to – ir kitos JAV dalys bei daugelis kitų šalių. Jos įvedimas laikomas vienu iš veiksnių, lėmusių pasaulinį IQ augimą, stebėtą XX a.
Retai kada toks pigus išradimas duoda tokios nepaprastos naudos. „Už 5 centus vienam žmogui per metus galima padaryti visą gyventojų populiaciją protingesnę nei anksčiau“, – 2006 m. „The New York Times“ sakė velionis endokrinologas Geraldas Burrowas.
Tačiau dabar, kai struma jau seniai pamiršta, joduota druska patiria populiarumo krizę. Pirmiausia, ji negali konkuruoti su gražiais rožiniais Himalajų druskos kristalais. Kai kurios madingos nejoduotos druskos specialiai reklamuoja tai, kad jose nėra jodo priedų – užsimindamos, kad jis gali būti kažkokiu būdu kenksmingas. „Žinau tėvų, kurie sąmoningai vengia duoti joduotos druskos savo vaikams, nes nerimauja dėl cheminių priedų (nors jodas yra natūrali medžiaga), – teigia A. Klein.
Tuo pačiu metu, kai žmonės namuose maistą ruošdami naudoja vis mažiau joduotos druskos, mes taip pat vartojame daugiau perdirbtų ir greitojo maisto produktų, kurie paprastai gaminami naudojant nejoduotą druską, siekiant išvengti nepageidaujamų reakcijų perdirbimo metu. Vis daugiau žmonių tampa veganais arba pereina nuo karvės pieno prie augalinio pieno – dėl to jodo suvartojimas dar labiau mažėja.
Dėl šių tendencijų lapkričio mėnesį paskelbtame tyrime nustatyta, kad nuo 2001 m. dvigubai padidėjo amerikiečių, negaunančių pakankamai jodo, skaičius. Dar labiau nerimą kelia tai, kad tyrime nustatyta, jog 46 proc. nėščių moterų šiuo metu gauna nepakankamą jodo kiekį.
Panaši situacija yra ir Jungtinėje Karalystėje. Remiantis sausio mėnesį paskelbtu tyrimu, vidutinis jodo lygis reprodukcinio amžiaus moterims „dabar yra žymiai žemiau pakankamo lygio ribos“. O Australijoje 62 proc. nėščių ir krūtimi maitinančių moterų turi nepakankamą jodo kiekį. Nors reikėtų pažymėti, kad kai kuriose vietose – pavyzdžiui, kai kuriose Japonijos dalyse – yra priešinga problema: per didelis jodo suvartojimas, kuris sukelia savitas skydliaukės problemas.
Dėl to visuomenės sveikatos ekspertai ragina JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos gyventojus vėl pradėti vartoti joduotą druską, siekiant išvengti žalos kognityvinei ir skydliaukės sveikatai bei strumos atsinaujinimo.
„Iš tiesų, tai keisti laikai. Maisto papildų rinka klesti, o žmonės vartoja cinko, seleno ir ginkgo biloba tabletes, siekdami pagerinti smegenų sveikatą – nors įrodymų, patvirtinančių jų naudą, yra labai mažai. Tuo tarpu jodo papildai ir druskos lieka nepastebėti, nors daugelis žmonių kenčia nuo realaus jodo trūkumo, kuris kelia rimtą pavojų. Negaliu to suvokti, – rašo žurnalistė.
„Bet madinga tai ar ne, aš ir toliau naršysiu po prekybos centrų lentynas, ieškodama joduotos druskos, vis dar per daug bijodama, ką pagalvotų mano buvęs dėstytojas, jei aš rinkčiausi gražius rožinės druskos kristalus“, – apibendrina A. Klein.