Iš šešių užsikrėtusių asmenų trys mirė, o vienas šiuo metu gauna intensyvią medicininę pagalbą, pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gegužės 3 d. pranešime platformoje „X“.
Kas yra hantavirusai?
Hantavirusai – tai virusų šeima, kurią paprastai perneša ir platina graužikai. Žmonės gali užsikrėsti šiais virusais, jei patenka į kontaktą su užsikrėtusių gyvūnų šlapimu, išmatomis ar seilėmis - arba retais atvejais, jei užsikrėtęs gyvūnas juos įkanda. Vienas iš hantavirusų tipų, vadinamas Andų virusu, gali plisti nuo užsikrėtusio asmens kitiems žmonėms, tačiau tokie žmogaus užsikrėtimo nuo kito žmogaus atvejai yra reti. Konkretus hantaviruso tipas, susijęs su kruizinio laivo atvejais, nebuvo atskleistas.
Hantavirusai gali sukelti dvi rimtų infekcijų rūšis: hantaviruso plaučių sindromą (HPS) ir hemoraginę karštligę su inkstų sindromu (HFRS). Pirmoji infekcija gali išsivystyti praėjus iki aštuonių savaičių po sąlyčio su virusu: ji prasideda karščiavimu, šaltkrėčiu ir nuovargiu, o vėliau progresuoja iki potencialiai mirtinos organų disfunkcijos ir kvėpavimo problemų. Antroji infekcija išsivysto per dvi–keturias savaites ir sukelia karščiavimą, galvos skausmą, virškinimo trakto sutrikimus, inkstų funkcijos sutrikimus, o kartais – vidinį kraujavimą.
Susiję straipsniai
HPS yra mirtinesnė nei HFRS – mirtingumas tarp pacientų, kuriems pasireiškia šios ligos kvėpavimo takų simptomai, siekia 38 proc. HFRS mirtingumas priklauso nuo konkretaus hantaviruso, kuriuo užsikrėtė žmogus, ir svyruoja nuo 1 proc. iki 15 proc.
Hantavirusinės ligos gydymas skirtas paciento simptomams palengvinti - šių infekcijų išgydyti neįmanoma.
Kas įvyko kruiziniame laive?
Pasak kruizinio laivo operatoriaus „Oceanwide Expeditions“, iki šiol tik vienas iš su kruiziniu laivu susijusių susirgimų buvo patvirtintas kaip hantaviruso infekcija. Bendrovė, siūlanti ekspedicinio stiliaus keliones į poliarinius regionus ir subantarktiką, išsamiai aprašė situaciją gegužės 3 ir 4 d. paskelbtuose pranešimuose.
Kaip pranešė „The New York Times“, užkrėstas laivas yra „MV Hondius“, kuris išplaukė iš Ušuajos Argentinoje maždaug prieš tris savaites. Jis sustojo Antarktidos žemyninėje dalyje, Folklendo salose, Pietų Džordžijoje, Naitingeilo saloje, Tristane, Šv. Elenos saloje, Dangun Žengimo saloje ir Žaliųjų Kyšulių salose, o šiuo metu laivas tebėra prie Žaliųjų Kyšulių salų krantų.
Balandžio 11 d. laive mirė vienas keleivis – ir jo mirties priežasties iš karto nustatyti nepavyko. Balandžio 24 d. tas miręs keleivis ir jo našlė, abu Olandijos piliečiai, buvo išlaipinti Šv. Elenos saloje, kur turėjo laukti repatriacijos į Nyderlandus. Po trijų dienų kompanija „Oceanwide Expeditions“ sužinojo, kad ir našlė susirgo, o vėliau mirė kelionės į Nyderlandus metu. Bendrovė patikslino, kad nė vienas iš šių susirgimų nebuvo patvirtintas kaip hantaviruso infekcija.
Tuo tarpu balandžio 27 d. dar vienas keleivis laive „MV Hondius“ susirgo ir buvo evakuotas gydytis į Pietų Afriką. Šis keleivis, Didžiosios Britanijos pilietis, tebėra intensyviosios terapijos skyriuje Johanesburge ir yra „kritinės, bet stabilios būklės“. Laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad šis pacientas užsikrėtė hantavirusu, teigia „Oceanwide Expeditions“.
Gegužės 2 d. laive mirė dar vienas keleivis - tačiau jo mirties priežastis dar nenustatyta. Šiuo metu du įgulos nariai turi kvėpavimo takų simptomus – vienas iš jų simptomai yra lengvi, o kito – sunkūs. Šie trys nauji susirgimo atvejai dar nėra patvirtinti kaip hantaviruso liga.
Laive yra 149 žmonės, o vietos sveikatos priežiūros institucijos apsilankė laive „MV Hondius“, kad įvertintų padėtį. „Oceanwide Expeditions“ bendradarbiauja su vietos ir tarptautinėmis institucijomis, įskaitant PSO, kuri gegužės 4 d. paskelbė, kad du sergantys asmenys iš laivo bus evakuoti į Nyderlandus gydymui.
„Šiuo metu vyksta išsamūs tyrimai, įskaitant papildomus laboratorinius tyrimus ir epidemiologinius tyrimus, – teigiama PSO pranešime. - Keleiviams ir įgulos nariams teikiama medicininė pagalba ir parama. Taip pat vyksta viruso sekvenavimas.“
Gegužės 4 d. pranešime laikinoji PSO epidemijų ir pandemijų pasirengimo bei prevencijos direktorė Maria Van Kerkhove sakė: „Remiantis dabartine informacija ir tuo, ką žinome apie virusą iš ankstesnių protrūkių, bendras pavojus visuomenei yra nedidelis.“
Ar buvo perdavimas iš žmogaus žmogui?
Iki šiol Andų virusas, aptiktas Čilėje ir Argentinoje, yra vienintelis hantavirusas, dėl kurio yra tvirtų įrodymų, kad jis perduodamas iš žmogaus žmogui. „Manoma, kad kiti hantavirusai perduodami beveik išimtinai iš graužikų žmonėms“, – sako Virdžinijos technologijos universiteto (JAV) Žuvų ir laukinės gamtos išsaugojimo katedros docentas Luisas Escobaras.
L. Escobaro laboratorija tiria infekcinių ligų, įskaitant hantavirusus, biogeografiją, ekologiją ir evoliuciją. Jis pažymėjo, kad mokslininkai dar nesupranta, kokios Andų viruso biologinės savybės leidžia jam plisti tarp žmonių.
Sunku tiksliai nustatyti, kiek šis virusas yra užkrečiamas žmonėms, iš dalies dėl to, kad Čilės ir Argentinos visuomenės sveikatos institucijos greitai reagavo tais atvejais, kai kilo įtarimų dėl viruso plitimo iš žmogaus žmogui. Tokios priemonės kaip kontaktų atsekimas, izoliavimas ir stebėjimas apribojo viruso plitimą, todėl duomenų apie jo perdavimą tarp žmonių yra nedaug.
„Nors negalima visiškai atmesti galimybės, kad kiti hantavirusai [be Andų viruso] gali turėti tam tikrą gebėjimą plisti tarp žmonių, šiuo metu nėra įtikinamų įrodymų, kad taip vyksta“, – jis sakė „Live Science“. „Tačiau tyrimai buvo riboti.“
Dabartiniai įrodymai rodo, kad skirtingi hantavirusų tipai turi skirtingų savybių. Pavyzdžiui, Šiaurės ir Pietų Amerikos hantavirusai gali užkrėsti daugiau graužikų rūšių nei Europos ir Azijos hantavirusai. Nors šis lankstumas nebūtinai reiškia, kad Amerikos virusai labiau linkę užkrėsti žmones, jis rodo „didesnę tendenciją peržengti rūšių ribas“, teigia L. Escobaras. Šie hantavirusų skirtumai yra aktyviai tiriama sritis.
PSO ir kitos sveikatos priežiūros institucijos vis dar tiria kruizinio laivo infekcijų šaltinį ir tai, ar galėjo įvykti plitimas iš žmogaus žmogui. Jei kaltas yra Pietų Amerikos Andų virusas, plitimas iš žmogaus žmogui nebūtų visiškai netikėtas. Tačiau jei kaltininkas yra kitas hantavirusas, tai galėtų būti reikšminga.
„Būčiau nustebęs, jei valdžios institucijos rastų kokių nors įrodymų, kad žmogus žmogui perduoda ne Andų, o kitą hantavirusą, – sako L. Escobaras. - Toks atradimas iš esmės pakeistų mūsų dabartinį supratimą apie hantavirusų biologiją ir reikštų, kad epidemijos bei pandemijos rizika yra kur kas didesnė, nei kada nors buvo užfiksuota šios virusų grupės atveju.“
Parengta pagal „Live Science“.