Atsakymas priklauso nuo to, kaip žiūrite į šį klausimą.
„Evoliucijos požiūriu mes esame vienodai susiję su šunimis ir katėmis“, – sako Kalifornijos universiteto Riversaido evoliucijos, ekologijos ir organizmų biologijos emeritas profesorius Markas Springeris.
Katės, šunys ir žmonės – visi yra žinduoliai. Žinduolių genealoginiame medyje, kuris parodo, kaip skirtingos žinduolių rūšys yra susijusios tarpusavyje, tiek katės, tiek šunys priklauso plėšriųjų (Carnivora) būriui, o žmonės – primatams. Šios dvi grupės atsiskyrė nuo bendro protėvio maždaug prieš 90–95 milijonus metų. Tuo tarpu katės ir šunys atsiskyrė vieni nuo kitų daug vėliau – maždaug prieš 55 milijonus metų.
Kalbant apie bendrą protėvį, „šunys ir katės yra artimiau susiję su tokiais žinduoliais kaip skujuotis, arklys, karvė, banginis, šikšnosparnis, kirstukas ir kurmis, nei su žmonėmis“, – sako M. Springeris. - O žmonės yra artimiau susiję su kaguanais (skraidančiais lemūrais), medžių kirstukais, triušiais, žiurkėmis ir pelėmis, nei su katėmis ir šunimis“.
Genetiniai ryšiai
Kitas būdas nustatyti, su kuriomis rūšimis esame artimiau susiję, – tai žvilgsnis per genetikos prizmę. Jei vertintume, kiek DNR kodas pasikeitė laikui bėgant, žmonės yra maždaug vienodai susiję su katėmis ir šunimis, teigia Teksaso A&M universiteto lyginamosios genomikos specialistas Williamas Murphy.
Susiję straipsniai
Tačiau mokslininkai taip pat lygina, kaip DNR grandinės išsidėsto chromosomose. Čia atsiranda skirtumas.
W. Murphy paaiškina, kad šiuolaikinių šunų protėviai per evoliucijos laikotarpį patyrė didelius chromosomų pertvarkymus. (Tokie pertvarkymai nėra būdingi tik šunims. Jie vyksta įvairiose gyvūnų ir augalų rūšyse, nors mokslininkai iki galo nesupranta, kodėl kai kurios giminės persitvarko greičiau nei kitos). Kita vertus, katės išlaikė genomo struktūrą, kuri yra artimesnė mūsiškei. „Kalbant apie genų išdėstymą chromosomose, žmonės ir katės yra dvigubai labiau panašūs vieni į kitus nei žmonės į šunis“, – sakė jis.
Kadangi DNR struktūra daro įtaką genų įjungimui ir išjungimui, katės gali būti geresnis modelis nei šunys norint suprasti žmogaus genų reguliavimą, teigia W. Murphy.
Dėl to jos taip pat yra naudingos genetinių ligų tyrimams. Pavyzdžiui, policistinė inkstų liga pasitaiko tiek žmonėms, tiek katėms, o katėms sukurtas gydymas galėtų padėti kurti terapijas žmonėms.
123rf nuotr.
Katės taip pat gali suteikti užuominų apie vėžį. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad su vėžiu susiję genai katėse yra stebėtinai panašūs į žmogaus genus tiek skaičiumi, tiek įvairove. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – genas, vadinamas FBXW7, kurio mutacijos buvo nustatytos daugiau nei pusėje tiriamų kačių pieno liaukų navikų. Žmonėms to paties geno mutacijos siejamos su blogesne krūties vėžio prognoze.
Tačiau šunys taip pat naudojami žmogiškų ligų, įskaitant Alzheimero ligą, idiopatinę epilepsiją, akių ligas ir širdies ligas, modeliavimui bei analizei.
Nors katės gali turėti daugiau panašumų su žmonėmis genų reguliacijos srityje, iki šiol daugiau tyrimų buvo skirta šunims. Tai iš dalies gali būti susiję su tuo, kad pilnas kačių genomas tapo prieinamas vėliau nei šunų genomas, taip pat su istoriniu šališkumu – katės ilgą laiką buvo laikomos mažiau bendradarbiaujančiomis mokslinių tyrimų aplinkoje.
Taigi, su kuo mes esame labiau susiję? Evoliucijos požiūriu tai lygiosios, tačiau genetiškai, bent jau genomo struktūros atžvilgiu, mes esame artimesni katėms.