Tyrimas rodo, kad atšilimas vyksta 5000 kartų greičiau nei kada nors evoliucionavo ryžiai.
Tai reiškia, kad ryžiai gali pasiekti savo „terminę ribą“ – tašką, kuriame jie nebegalės lengvai prisitaikyti prie kylančių temperatūrų. Nors žmonės gali išvesti atsparesnes karščiui veisles arba perkelti ryžių auginimą į naujus regionus, ateities atšilimas greičiausiai sukels rimtų sutrikimų milijardui žmonių, kurių pragyvenimas priklauso nuo ryžių auginimo, teigia pagrindinis tyrimo autorius, antropologas ir geografas iš Floridos gamtos istorijos muziejaus Nicolasas Gauthieras.
„Mes nenorime sumenkinti žmogaus prisitaikymo lankstumo, – sako jis. – Tačiau taip pat norime pripažinti, kad šie prisitaikymai jau įvyko, o kai kuriais atvejais galbūt esame priartėję prie ribų, prie kurių galime pagrįstai prisitaikyti per tą laikotarpį.“
Susiję straipsniai
Ryžiai yra pagrindinė kultūra daugiau nei pusei pasaulio gyventojų, o 90 proc. jų auginama Azijoje. Pasak Pasaulio ekonomikos forumo, kai kuriuos ryžių auginimo regionus jau dabar ištiko stiprus atšilimas, kuris daro įtaką ryžių derlingumui.
Nors ryžiai yra šilumą mėgstanti kultūra, jų fotosintezė sustoja esant maždaug 40 laipsnių Celsijaus temperatūrai, o per didelis karštis taip pat gali paveikti žiedadulkių gyvybingumą ir grūdų augimą. Ryžiai taip pat yra daug vandens reikalaujanti kultūra, todėl drėgnųjų ir sausųjų sezonų pokyčiai kelia problemų, kaip ir jūros lygio kilimas – nes žemai esančios ryžių laukai gali būti užtvindyti sūriu vandeniu, kuris gali sunaikinti derlių.
N. Gauthieras ir jo kolegos surinko duomenis apie praeities klimatą iš archeologinių vietovių, kuriose mokslininkai rado įrodymų, kad ryžiai buvo auginami beveik tūkstantį metų. Jie nustatė, kad ryžiai dažnai plito į vėsesnius regionus – nes žmonės išvedė šalčiui atsparias augalų veisles ir pritaikė savo žemės ūkio praktikas. Tačiau, pridūrė jis, viršutinė temperatūros riba išliko ta pati nuo ryžių auginimo pradžios maždaug prieš 9000 metų.
Ryžių auginimo istorijoje auginimas išliko ribotas vietose, kur vidutinė metinė temperatūra yra žemesnė nei 28 C°, o maksimali temperatūra šiltuoju metų laiku vidutiniškai neviršija 33 C°, žurnale „Communications Earth & Environment“ skelbia mokslininkai.
Klimato kaita gali sušildyti regionus, kuriuose šiuo metu yra per šalta ryžiams auginti, ir taip sudaryti sąlygas geografiniam auginimo persikėlimui, teigė N. Gauthieras, tačiau tai kelia iššūkių. Ryžių laukai buvo kurti šimtmečiais, todėl „tiesiog paimti ir perkelti“ juos nėra lengva. Be to, ryžių auginimo sutrikimai turės didelį poveikį ekonomikai ir maisto saugumui.
„Perkėlus auginimą į kitas vietas, būtų galima išlaikyti tą patį pasaulinį ryžių derlių, – sako mokslininkas. – Tačiau tai neišspręstų problemos žmonėms, gyvenantiems Pietų Azijoje, kurių mityba priklauso nuo ryžių.“
Parengta pagal „Live Science“.