Šis atradimas, kuris, pasak tyrėjų, yra pirmasis žinomas tos pačios lyties dvigubas palaidojimas viduramžių Lenkijoje, kelia klausimų apie šių moterų santykius.
„Netipinio palaidojimo atradimas tokioje unikalios aplinkoje natūraliai sukėlė klausimų apie santykių pobūdį tarp asmenų, palaidotų kartu viename kape“, – teigia biologinė antropologė iš Ludwiko Hirszfeldo imunologijos ir eksperimentinės terapijos instituto Lenkijoje Agata Cieślik.
Paslaptingas dvigubas laidojimas
Skeletai buvo atrasti 2022–2025 m. vykdant archeologinius tyrimus XIII a. Šventojo Kryžiaus išaukštinimo katedroje Opolėje.
Susiję straipsniai
Vienas iš asmenų buvo palaidotas pagal tuo metu įprastus krikščioniškus papročius: gulėjo ant nugaros, rankos buvo sudėtos palei kūną. Kitas asmuo buvo paguldytas ant šono, viena ranka po kito asmens galva, tarsi apkabinant jį. Remdamiesi palaidojimo pozicijomis, mokslininkai mano, kad žmonės buvo palaidoti tuo pačiu metu.
Paprastai dvigubi suaugusiųjų palaidojimai aiškinami kaip sutuoktinių poros. Tačiau prielaidos, grindžiamos kūno padėtimi ir fizinio lyties nustatymu, gali būti klaidinančios. Todėl naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Journal of Archaeological Science: Reports“ numeryje, A. Cieślik ir jos kolegos išanalizavo dviejų skeletų DNR, siekdami geriau suprasti jų tarpusavio ryšį.
Jie išgavo DNR iš kaulų ir atkūrė dalį asmenų genetinio kodo, pasakoja tyrimo bendraautorė, DNR tyrėja, dirbanti Kylio universitete ir Jeilio universitete, Joanna Romeyer-Dherbey .
Kai kurie neįprasti viduramžių laikotarpio laidojimai buvo skirti ritualiniu būdu užkirsti kelią mirusiesiems sugrįžti ar daryti žalą. Šie baimę keliančios asmenybės – kartais vadinamos nemirėliais (angl. revenant) – paprastai būdavo laidojamos atskirai ir nešventoje žemėje, dažnai be galvų arba prislėgtos akmenimis. Tačiau moterų palaidojimas šalia katedros sienų – vieta, dažnai skirta karaliams ir vietos kilmingiesiems – ir kitų apsauginių ritualų įrodymų trūkumas rodo, kad šios moterys nebuvo visuomenės atstumtosios.
Viduramžių teisiniai ir religiniai šaltiniai griežtai smerkė tos pačios lyties partnerystes, dažnai baudžiant jas mirties bausme. Jei šios moterys būtų buvusios įtariamos meilės ryšiais, joms nebūtų buvęs skirtas toks išskirtinis kapas, rašo tyrėjai.
Tikslus šių moterų ryšys tarpusavyje išlieka paslaptimi, tačiau praeities santykiai galėjo būti įvairių formų.
„Žmones galėjo sieti religija, bendras gyvenimas, ekonomika ar darbas, ką mokslininkai vadina „fiktyvia giminyste, – pasakoja A. Cieślik. – Šie socialiai pripažinti ryšiai veikė panašiai kaip šeimos saitai ir galėjo atsispindėti laidojimo papročiuose.“
Remiantis tyrimu, ateityje atliekant kitų viduramžių kapų genetinę analizę, būtų galima išsiaiškinti, ar tokie tos pačios lyties asmenų laidojimai buvo pavieniai atvejai, ar dalis platesnės tendencijos.
Tuo tarpu Opolėje vykdytų kasinėjimų metu buvo rasta daug artefaktų – pavyzdžiui, monetų, papuošalų, gyvūnų kaulų ir keramikos šukių – kurie vis dar tiriamai. „Būsimos analizės padės mums geriau atkurti viduramžių Opolės istorinę aplinką ir kasdienį gyvenimą“, – sako A. Cieślik.
Parengta pagal „Live Science“.