Trumpas atsakymas – plaukų spalvą lemia sudėtinga genų, pigmentą gaminančių ląstelių ir – vėlesniame vaikystės etape – hormonų sąveika. Mokslininkai supranta daugelį genų, susijusių su plaukų spalva, tačiau vis dar bando išsiaiškinti, kodėl kai kurių šviesiaplaukių vaikų plaukai tamsėja, o kitų lieka šviesūs visą gyvenimą.
„Tai priklauso nuo jų genetinio paveldėjimo“, – sako Dublino universiteto (Airija) koledžo dermatologijos mokslų profesorius Desmondas Tobinas.
Plaukų spalvą lemia pigmentas, vadinamas melaninu, kurį plaukų folikuluose gamina specializuotos ląstelės – melanocitai. Yra du pagrindiniai melanino tipai: eumelaninas, kuris suteikia rudus ir juodus atspalvius, ir feomelaninas, kuris plaukams suteikia geltonų ir raudonų atspalvių. Melanino, kurį pagamina folikulas, kiekis ir tipas didžiąja dalimi lemia iš jo augančių plaukų spalvą.
Susiję straipsniai
Apibendrinant, kuo daugiau eumelanino, tuo tamsesni plaukai. Pavyzdžiui, nėštumo metu didelis estrogeno ir progesterono kiekis gali paskatinti plaukų patamsėjimą, nes gaminama daugiau eumelanino.
Plaukų folikulų aktyvumas vaikystėje nebūtinai yra pastovus. Vaikams augant, biologiniai signalai, reguliuojantys pigmento gamybą, taip pat gali keistis.
Nuo šviesių iki rudų
Pasak D. Tobino, daugeliui šviesiaplaukių vaikų ryškiausias plaukų patamsėjimas įvyksta paauglystės laikotarpiu, paprastai tarp 10 ir 13 metų.
Mokslininkas sako, kad tikėtina, jog būtent paauglystės metu vykstantys hormoniniai pokyčiai – pavyzdžiui, estrogenų ir androgenų poveikis, skatinantis padidėjusį eumelanino gamybą – laikui bėgant palaipsniui patamsina šviesius plaukus. „Tie, kurie išlieka šviesiaplaukiai, paprastai turi genetiškai nulemtą sumažėjusį eumelanino pigmento susidarymą“, – pridūrė T. Tobinas.
Tačiau kaip tiksliai hormonai gali sukelti šį pokytį, vis dar lieka paslaptis.
Vienas užuominų šaltinis yra hormonų grupė, vadinama melanokortinais. Vienas iš jų – alfa-melanocitų stimuliuojantis hormonas (alfa-MSH) – dalyvauja nurodant pigmentą gaminančioms ląstelėms gaminti daugiau melanino. Mūsų odoje alfa-MSH suaktyvina ultravioletinė (UV) šviesa. UV spinduliai gali pažeisti odos ląstelių DNR, o tai per ląstelių signalizacijos kelią skatina alfa-MSH išsiskyrimą, dėl kurio oda įgauna įdegį.
Tačiau kalbant apie plaukus, reikalai tampa, švelniai tariant, sudėtingi. Mokslininkai dar neįrodė, kad būtent alfa-MSH, testosterono, estrogeno ar kokio nors konkretaus hormono kiekio padidėjimas lemia šviesių plaukų patamsėjimą.
Melanokortino sistema rodo, kad hormonai gali nurodyti pigmentą gaminančioms ląstelėms gaminti daugiau eumelanino. Vis dar neaišku, ar būtent šios sistemos pokyčiai iš tikrųjų lemia šviesių plaukų patamsėjimą brendimo laikotarpiu.
„Mes dar nenustatėme genų, kurie reguliuoja šį procesą“, – teigia Lenkijos Jogailos universiteto mokslininkas Wojciechas Branickis, tiriantis žmogaus pigmentacijos genetiką. Viena iš galimybių, kurią siūlo W. Branickis, yra ta, kad hormonai gali skirtingai veikti vaikų plaukų folikulus, priklausomai nuo jų genetinio fono. Kol kas mokslininkai nežino, kokie genai yra susiję su šiuo procesu ir kaip jie sąveikauja su hormoniniais pokyčiais brendimo laikotarpiu, nes reikia atlikti daugiau tyrimų.
W. Branickis teigia, kad kai kuriems vaikams hormonai gali skatinti melanino gamybą arba pigmento pernešimą plaukų folikule. Kitaip tariant, du vaikai gali pradžioje turėti panašiai šviesius plaukus, bet skirtingai reaguoti į hormoninius pokyčius, kai jų kūnai vystosi. Vieno vaiko organizmas gali ir toliau gaminti palyginti mažai eumelanino, todėl jis išliks šviesiaplaukis, o kito vaiko folikulai gali palaipsniui padidinti pigmento gamybą, dėl ko nauji plaukai išaugs tamsesni.
„Tyrimai apie žmogaus genomo variacijas yra gana pažengę, tačiau dar ne visi aspektai yra paaiškinti“, – sako W. Branickis.
Parengta pagal „Live Science“.