Struktūra buvo atrasta Chleby kaime, Centrinės Bohemijos regione. Archeologai aptiko apskritą aptvėrimą, sudarytą iš griovio, kurio skersmuo buvo apie 230 metrų, o gylis – 2,5 m. Komanda nurodė, kad aplink griovį skirtingose vietose buvo išdėstyti dvylika įėjimų, vedančių į aptvėrimo centrą.
Archeologai įtaria, kad aptvėrimo sienas greičiausiai sudarė mediniai stulpeliai. Remdamiesi griovyje rastais gyvūnų kaulais, ekspertai mano, kad įėjimai buvo papuošti jaučių kaukolėmis ir ragais.
„Jaučių kultas buvo svarbus religinis simbolis tarp pirmųjų žemdirbių bendruomenių ir žinomas daugelyje priešistorinės Europos vietų“, –teigia Prahos Karolio universiteto archeologas Janas Turekas, dalyvaujantis tyrime. Šiose neolito kultūrose jaučiai greičiausiai buvo jėgos ir vaisingumo simboliai.
Susiję straipsniai
Saulė ir Mėnulis
Archeologai pažymėjo, kad paslaptingos struktūros forma ir orientacija yra neįprastos akmens amžiaus radimvietei.
„Apvalūs aptvėrimai mūsų regione šiuo laikotarpiu yra visiškai nežinomi, o tai jau savaime daro šią vietovę išskirtine, – sako Čekijos Vakarų Bohemijos universiteto archeologijos profesorius Petras Krištufas, vadovaujantis tyrimų komandai. – Tačiau kai pradėjome išsamiai analizuoti įėjimų išdėstymą, paaiškėjo, kad jų išdėstymas nebuvo atsitiktinis. Jų geometrija sudaro sistemą, leidžiančią stebėti svarbiausius Saulės ir Mėnulio ciklų momentus.“
Konkrečiai, 12 įėjimų buvo orientuoti taip, kad žmonės, esantys aptvėrimo viduje, galėtų stebėti svarbius astronominius reiškinius – pavyzdžiui, ekstremaliausią Mėnulio padėtį horizonte per jo 18,6 metų ciklą. Per šios struktūros įėjimus žmonės taip pat galėjo stebėti saulėtekį vasaros saulėgrįžos metu – ilgiausią metų dieną – ir saulėlydį žiemos saulėgrįžos metu – trumpiausią metų dieną.
„Priešistorinėms žemdirbių bendruomenėms saulėtekio ir vasaros saulėgrįžos ryšys simbolizavo pradžią, o saulėlydis ir žiemos saulėgrįža – pabaigą, – aiškina P. Krištufas. – Tą patį principą galima pastebėti ir palei Stounhendžo pagrindinę ašį. Dabar matome, kad [ši vieta] buvo suprojektuota panašiai.“
Vakarų Bohemijos universiteto iliustr.
Vėlesniais laikais Chleby statinio ritualinė paskirtis, atrodo, pasikeitė – arba visiškai išnyko. Ankstesnių kasinėjimų metu šioje vietoje buvo rasti 18 žmonių palaidojimai, priklausantys bronzos amžiaus unetico kultūrai (maždaug 2300–1600 m. pr. m. e.) – kultūrai, pasižymėjusiai unikaliais laidojimo papročiais ir artefaktais, įskaitant Nebros dangaus diską. Tuo metu ši vieta galbūt vis dar išlaikė ritualinę paskirtį. Tačiau geležies amžiuje (maždaug 800 m. pr. m. e. – 1 m. pr. m. e.) virš Chleby vietovės buvo pastatyta gyvenvietė.
„Atrodo, kad geležies amžiuje šis paminklas galutinai prarado savo pradinę reikšmę. Griovys buvo palaipsniui užpiltas, o buvusios šventovės vietoje įsikūrė įprasta gyvenvietė“, – teigia P. Krištufas.
Tyrimai tebevyksta, o archeologai planuoja ištirti vietovės dirvožemį, kad daugiau sužinotų apie čia kadaise gyvenusius žmones.
„Be artefaktų ir mirusiųjų palaikų, žmonės dirvožemyje palieka cheminius pėdsakus. Jie gali padėti mums suprasti, kaip ši išskirtinė vietovė buvo naudojama įvairiais priešistorės laikotarpiais“, – sako Čekijos Hradec Kralovės universiteto archeologas Janas Fišeris, dalyvaujantis tyrimuose.
Parengta pagal „Live Science“.