Ši sritis padeda mokslininkams suprasti, kaip tam tikrų tipų ląstelės prisideda prie tokių procesų kaip mokymasis, baimė, priklausomybė ir judėjimas, o ateityje gali padėti sukurti neurologinių ir jutimo sutrikimų – pavyzdžiui, Parkinsono ligos ir epilepsijos – gydymo būdus.
„Pasitelkdami optogenetiką, mokslininkai sugebėjo atskleisti neuronų grandines, valdančias konkrečius prisiminimus, jausmus ir elgesį, susijusius su neurologiniais ir psichikos sutrikimais“, – nurodė Nobelio komitetas. Klinikinėje medicinoje mokslininkai naudoja šį metodą bandydami atkurti regėjimą žmonėms, turintiems regos sutrikimų.
„Optogenetika iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie smegenis. Kiekviena diena atneša naujų atradimų, padedančių įminti vieną didžiausių žmonijos paslapčių – kaip veikia mūsų neįtikėtinos smegenys“, – teigė Nobelio komitetas.
Susiję straipsniai
Praėjusiais metais medicinos premija atiteko Mary Brunkow ir Fredui Ramsdellui iš Jungtinių Valstijų bei japonui Shimonui Sakaguchi už tyrimus, kaip kontroliuojama imuninė sistema.
Šių metų laureatams premijas – diplomus, aukso medalius ir 1 mln. eurų čekius – gruodžio 10 d. per iškilmingą ceremoniją Stokholme įteiks Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas. Tą dieną minimos premijų steigėjo mokslininko Alfredo Nobelio mirties metinės.
Antradienį – fizikos premija
Antradienį bus paskelbta, kam atiteks Nobelio fizikos premija. Britų fizikas seras Johnas Pendry ir amerikietis Davidas Smithas, kurie pradėjo plėtoti „nematomumo apsiausto“ koncepciją, jau ne vienerius metus laikomi galimais laureatais. Jie parodė, kad specialiai sukurtos metamedžiagos gali nukreipti elektromagnetines bangas aplink objektą ir taip jį paslėpti.
Trečiadienį bus paskelbti chemijos, o ketvirtadienį – literatūros premijos laureatai.
Kalbant apie literatūros premiją, kai kurie apžvalgininkai spėja, kad pernai vengrą Laszlo Krasznahorkai apdovanojusi Švedijos akademija šiemet premiją galėtų skirti rašytojai moteriai, galbūt iš Vidurio arba Lotynų Amerikos.
Viena iš galimų kandidačių galėtų būti 48-erių Argentinos rašytoja Samanta Schweblin, naujienų agentūrai AFP sakė literatūros kritikė Lina Kalmteg.
Tarp kitų dažnai minimų galimų laureatų – iš Antigvos ir JAV kilusi rašytoja Jamaica Kincaid, kinų rašytoja Can Xue, australai Geraldas Murnane‘as ir Alexis Wright, amerikietis Thomas Pynchonas ir meksikiečių rašytoja Cristina Rivera Garza.
Visų akys krypsta į taikos premiją
Bene labiausiai laukiama, kas taps taikos premijos laureatu, kuris paaiškės penktadienį. Tai vienintelė Nobelio premija, skiriama Osle.
Kai kurie ekspertai teigia, kad šiemet komisija galėtų pasirinkti plataus palaikymo sulaukiantį laureatą, nes praėjusių metų laimėtoja Venesuelos opozicijos lyderė Maria Corina Machado sulaukė prieštaringų vertinimų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pernai intensyviai siekė gauti šią premiją – M. C. Machado galiausiai jam atidavė savo Nobelio medalį – ir komitetas žino, kad jis šiemet vėl atidžiai stebės procesą.
„Visada vyksta daug lobizmo, o galiausiai galbūt ir bandymų daryti spaudimą komitetui, – duodamas interviu AFP sakė Nobelio komiteto sekretorius Kristianas Bergas Harpvikenas. – Prie to esame labai pripratę“.
Tarp galimų šių metų laureatų minima bendra premija organizacijai „Save the Children“ ir Ukrainos vaikų teisių aktyvistui Mykolai Kulebai, siekiančiam, kad būtų grąžinti ukrainiečių vaikai, kurie buvo neteisėtai išvežti į Rusiją iš okupuotų teritorijų.
Tarp kitų galimų laureatų minimi Sudano Skubiosios pagalbos centrai (ERR) – platus savanorių tinklas, kurio nariai rizikuoja savo gyvybėmis, kad padėtų žmonėms, susiduriantiems su dviguba karo ir bado grėsme, ir Žurnalistų apsaugos komitetas (CPJ), kadangi 2025-ieji tapo daugiausiai žurnalistų gyvybių pareikalavusiais metais per visą stebėjimų istoriją.
Nobelio premijų sezoną spalio 12 d. užbaigs ekonomikos premija.