Škotijos ir Japonijos inžinieriai planuoja 2028 m. raketa iškelti škotiško viskio į kosmosą. Palydovas su viskio ir pagrindinių jo sudedamųjų dalių mėginiais penkerius metus skries aplink Žemę. Tikimasi, kad dažna itin aukštos ir labai žemos temperatūros kaita, kurią viskis patirs kas 90 minučių apskrisdamas Žemę, galėtų paspartinti jo brandinimą. Tai ateityje galėtų atverti kelią kosmose brandinamo viskio gamybai. Projektui vadovaujantis mokslininkas tikisi, kad dėl neįprastos kelionės toks viskis pasižymėtų labai ryškiu skoniu.
Tokio viskio kaina būtų astronominė, tačiau kolekcininkai jau dabar už kai kuriuos rečiausius butelius moka šimtus tūkstančių.
Susiję straipsniai
Daktaras Gillesis Bailetas iš Glazgo universiteto sakė, kad keli studentai išvyko iš Škotijos į Japoniją padėti suprojektuoti palydovą, kuriame bus laikomi nedideli viskio ir jo sudedamųjų dalių mėginiai. Tikimasi, kad tyrimas taip pat padės geriau suprasti, kaip orbitoje galėtų veikti gamyklos, kuriose būtų galima kurti sunkiai Žemėje pagaminamas vaistams reikalingas molekules.
„Norime išsiaiškinti, kokį poveikį kosmoso aplinka daro viskio brandinimui“, – naujienų agentūrai „Press Association“ sakė G. Bailetas. Jis pridūrė, kad Škotijoje dirba geriausi specialistai, per šimtmečius sukaupę viskio gamybos patirtį, kurią dabar galima perkelti į kosmosą.
Pagal dabartinį planą eksperimentui skirtas palydovas 2028 m. bus nugabentas į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) per „SpaceX“ aprūpinimo misiją, o vėliau iš japoniškojo stoties modulio paleistas į orbitą.
Pasak G. Baileto, viskio „kvėpavimo“ brandinant jį medinėse statinėse procesas nėra gerai ištirtas, tačiau kosmose šie ciklai galėtų vykti daug greičiau, nes temperatūra ten gali sparčiai svyruoti nuo 150 laipsnių šalčio iki 200 laipsnių karščio.
Mokslininkai kuria erdvėlaivį taip, kad jame būtų viskiui tinkamesnė aplinka, tačiau mediena „kvėpuos“ greičiau nei Žemėje. Todėl tikimasi paspartinti brandinimą. Kosmose esančiame palydove viskis bus nuolat stebimas, o duomenys apie jo spalvą ir cheminę sudėtį bus siunčiami mokslininkams Žemėje.
Žemėje viskis gaminamas maišant miežius su vandeniu ir mielėmis. Mielės skaido miežiuose esantį cukrų, o kaip šalutinis produktas susidaro etanolis. Komandos sukurta sistema parodys, kaip orbitoje galima išgauti etanolį, naudojamą daugelio vaistų gamyboje.
Nors pasibaigus penkerių metų misijai palydovas nebus grąžintas į Žemę, G. Bailet siekia išplėsti viskio brandinimą kosmose ir sukurti sistemą, kuri leistų iškelti škotišką viskį į kosmosą, o subrandintą grąžinti į Žemę. Jis sakė norintis į kosmosą iškelti visą viskio gamybos sistemą, jei pavyktų bendradarbiauti su investuotojais ar kitais tuo besidominčiais žmonėmis.
Pasak G. Baileto, per artimiausius trejus–penkerius metus visiškai įmanoma iš kosmoso pargabenti maždaug litrą viskio. Jis tikisi, kad taip būtų galima pagaminti itin ryškaus ir nepaprastai sudėtingo skonio viskio.
Viskis jau anksčiau buvo išgabentas į kosmosą atliekant skonio tyrimą, tačiau tuomet jis nepaliko Tarptautinės kosminės stoties aplinkos, kurioje temperatūra kontroliuojama.
Palydove nebus visos viskio statinės. Tačiau skysčio mėginiai liesis su nedidelėmis medienos skiedromis, kad būtų imituojamas brandinimas statinėse Žemėje.
Tikimasi, kad viskį eksperimentui pateiks įvairios Škotijos ir Japonijos distiliavimo gamyklos, tačiau jos dar nepasirinktos.
Pasak G. Baileto, ankstesni tyrimai rodo, kad mikrogravitacija kosmose gali leisti išauginti didesnius ir grynesnius cheminius kristalus bei naujais būdais lankstyti baltymus. Tačiau vis dar lieka svarbių klausimų, kaip iš tiesų galėtų būti vykdomi cheminiai procesai kosmose, ir šiuo projektu siekiama rasti dalį atsakymų. Viskis suteikia lengvai atpažįstamą ir gerai suprantamą modelį biologiniams ir cheminiams procesams mikrogravitacijos sąlygomis tirti ir stebėti.
Pirmasis vizitas į Japoniją surengtas gavus distiliavimo gamyklų projektavimo konsultacijų bendrovės „Allen Associates“ dotaciją. Pasak bendrovės inžinieriaus Geoffo Nisbeto, simboliška tai, kad viskis vėl suvienys Škotiją ir Japoniją.