Pereiti į turinį

Netikėtas atradimas: Juodoji mirtis Europoje smogė ne tik žmonėms

Naujausi tyrimai rodo, kad, kai Europoje per Juodąją mirtį žuvo ne tik milijonai žmonių, bet nukentėjo ir biologinė įvairovė. Tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad žmogaus veikla kadaise skatino biologinę įvairovę kraštovaizdyje – o ekspertai teigia, kad šiuos atradimus galėtume panaudoti biologinei įvairovei mūsų šiuolaikiniuose žemės ūkio kraštovaizdžiuose didinti.
Naujausi tyrimai rodo, kad, kai Europoje per Juodąją mirtį žuvo ne tik milijonai žmonių, bet nukentėjo ir biologinė įvairovė.
Daugiau nuotraukų (1)
XIV amžius Europos gyventojams buvo neramus laikotarpis. Nuolatinis šaltas ir drėgnas oras amžiaus pradžioje lėmė didelio masto žemės ūkio derliaus nuostolius ir beprecedentį badą, kuris 1315–1317 m. tapo žinomas kaip Didysis badas.
Po to sekė Juodoji mirtis – buboninio maro epidemija, kurią sukėlė bakterija Yersinia pestis ir kuri nusinešė daugiau nei trečdalį Europos gyventojų. Dėl masinių mirčių ir dėl to kilusių socialinių sukrėtimų dideli žemės ūkio plotai buvo apleisti. Gyventojų skaičius pradėjo atsigauti tik XVI amžiuje.
„Juodojo maro“ laikotarpis yra puiki proga pažvelgti į žmogaus poveikį biologinei įvairovei ilgesniu laikotarpiu, teigia Jorko universiteto Leverhulmės antropoceno biologinės įvairovės centro paleoekologas ir pagrindinis tyrimo autorius Jonathanas Gordonas.
Tyrime, kuris buvo paskelbtas žurnale „Ecology Letters“, mokslininkai palygino daugiau nei 100 Europos žiedadulkių duomenų rinkinių, apimančių apie 4600 mėginių. Šie duomenys buvo surinkti iš vietovių, pradedant Prancūzijos žemumomis bei Jungtinės Karalystės pietvakarių aukštumomis, ir baigiant Šveicarijos Alpėmis.
„Žiedadulkių duomenys suteikia mums informacijos apie praeities augalų įvairovę“, – sako J. Gordonas.
Pavyzdžiui, javai – tokie kaip kviečiai, miežiai ir rugiai – buvo esminė viduramžių žemės ūkio dalis. Šių kultūrų rastų žiedadulkių gausa rodo istorinę žemės naudojimo paskirtį. Mokslininkai žiedadulkių duomenis suskirstė į tris kategorijas pagal javų žiedadulkių buvimą: vietoves, kuriose žemės ūkio gamyba augo, vietoves, kuriose ji mažėjo, ir vietoves, kuriose nebuvo jokių javų auginimo požymių.
„Mes nustatėme bendrą biologinės įvairovės mažėjimą, tačiau šį mažėjimą lėmė būtent tie kraštovaizdžiai, kuriuose sumažėjo žemės ūkio produkcija“, – pasakoja J. Gordonas.
„Tose vietovėse, kur žemės ūkio produkcija sumažėjo, biologinė įvairovė sumažėjo apie 40 proc. Vėliau, praėjus maždaug 150 metų, kai populiacijos pradėjo atsigauti, o kraštovaizdžio įvairovė vėl ėmė didėti, biologinė įvairovė padidėjo iki šiek tiek aukštesnio lygio nei anksčiau.“
Mozaikiniai kraštovaizdžiai
„Daugelis žmonių mano, kad egzistavo „stabilus ir nesugadintas pasaulis, kuriame žmonių atsiradimas turėjo tik vieną pasekmę: grynąjį rūšių nykimą ir homogenizaciją, – sako Merilendo universiteto (JAV) Baltimorės apygardos filialo agroekologas Erle’as Ellisas, nedalyvavęs šiame tyrime. - Paleoekologai visada žinojo, kad situacija yra kur kas sudėtingesnė.“
Vis daugiau įrodymų rodo, kad ilgalaikis žmonių kultūrinis kraštovaizdžių formavimas dažnai sukuria įvairesnes buveines, vadinamas „mozaikomis“, kurios gali išlaikyti daugiau rūšių nei paprasti homogeniški kraštovaizdžiai, sako jis.
Nors šiuolaikinis žemės ūkis orientuotas į vienos rūšies pasėlių auginimą žemės sklypuose, ankstesniais amžiais tame pačiame kraštovaizdyje veikė įvairiausių tipų žemės ūkio veikla, sako J. Gordonas.
„Tame kraštovaizdyje buvo daug gamtinių bruožų, išlikusių iš viduriniojo arba ankstyvojo holoceno, kuris prasidėjo po paskutinio ledynmečio, maždaug prieš 12 000 metų, – aiškina jis. - Ten buvo senų miškų plotelių, viržynų, tvenkinių ir antrinių miškų ruoželių. Visa tai buvo susipynę su šiomis žemės ūkio mozaikomis, o tai lėmė didesnę biologinę įvairovę, nes buvo daugiau buveinių, kurias galėjo užimti įvairios augalų rūšys.“
Tyrimo rezultatai išryškina skirtumus tarp viduramžių ir šiuolaikinių žemės naudojimo praktikų – bei jų pasekmes biologinei įvairovei. Tyrimai rodo, kad XX a. pasaulinė biologinė įvairovė sumažėjo net beveik 11 proc., o pagrindinės to priežastys yra žmogaus veikla – pavyzdžiui, žemės naudojimo pokyčiai, tarša ir klimato kaita. Žemės ūkyje monokultūros praktika – kai dideliame plote auginama tik viena kultūrų rūšis – mažina biologinę įvairovę.
„Šis darbas padeda parodyti, kad dar visai neseniai net Europoje buvo taikomos visiškai kitokios žemės tvarkymo ir sąveikos formos nei šiandien, – sako Maxo Plancko geoantropologijos instituto (Vokietija) Žemės naudojimo ir urbanizacijos koevoliucijos skyriaus direktorius Patrickas Robertsas, kuris tyrime irgi nedalyvavo. - Užuot taikius monokultūrą, plantacijas ar vienodą kraštovaizdžio pertvarkymą, kurį matome XX ir XXI amžiuose, buvo akcentuojamas „mozaikos“ išsaugojimas“.
Anot jo, tyrime galima pamatyti, kaip laikui bėgant pasikeitė žmonių ir biologinės įvairovės santykiai, ir kaip žmonės gali aktyviai naudotis kraštovaizdžiais, tuo pačiu išsaugodami biologinę įvairovę ir mišrias ekosistemų funkcijas.
J. Gordonas teigia, kad dar reikia daugiau išsiaiškinti, kaip žmonių išnykimas iš kraštovaizdžių Juodosios mirties laikotarpiu paveikė gamtą. Yra daug kitų įvairovės rūšių – ne tik rūšių skaičius, bet ir tai, ką iš tikrųjų daro skirtingos rūšys. Kraštovaizdyje gali būti šimtas augalų rūšių, bet jei jos atlieka tą patį vaidmenį, funkcinė įvairovė yra maža, sako mokslininkas.
O funkcinė įvairovė yra nepaprastai svarbi tam, kaip ekosistemos prisitaiko prie klimato pokyčių ir kokios jos yra atsparios - o tai būtina, norint užtikrinti mūsų žemės ūkio sistemos atsparumą ateities iššūkiams, – teigia J. Gordonas.
Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.