„Jam 15 metų, – juokdamasis sako 52 metų tėvas. – Su paaugliais taip sunku užmegzti ryšį“.
Kiekvieną kartą, kai jis bandydavo iškelti opią problemą, sūnus atsakydavo miglotai – arba vengdamas rimtų pokalbių mieliau pabėgdavo.
Anksčiau, kai T.Mitchemui auklėjant vaikus reikėdavo pagalbos, jis perskaitydavo knygą arba užduodavo klausimą vyrų paramos grupėje, kurią kas savaitę lanko.
Tačiau pastaruoju metu jis kreipėsi į „Chat GPT“. Ir jis ne vienas: kiti irgi kreipiasi į dirbtinio intelekto pokalbių robotus, kad išsiaiškintų, ką sakyti situacijose, kurios atrodo rizikingos. Jie naudojasi šia priemone norėdami pasikalbėti su savo vaikais ar net norėdami surasti, ką jiems paskaityti, ruošdamiesi kreiptis į viršininkus, bandydami pateikti sudėtingą grįžtamąjį ryšį vienu ar kitu klausimu, prašydami parašyti vestuvių įžadus ar net ir meilės laiškus.
Kitaip nei kreipdamiesi pagalbos į draugus ar net specialistus, pokalbių robotai duoda tarsi objektyvius patarimus, sako T.Mitchemas. „Robotas pateikia man atsakymus, pagrįstus analize ir duomenimis, o ne žmogiškomis emocijomis“, – teigia jis.
Naujasis virtualus įrankis „Chat GPT“ informaciją gauna iš įvairios internetinės medžiagos, įskaitant knygas, naujienų straipsnius, mokslinius žurnalus, interneto svetaines ir net interneto forumus, todėl vartotojai su pokalbių robotais gali bendrauti panašiai kaip su žmonėmis.
Vis dėlto tokie pokalbių robotai ir jų pateikiami atsakymai specialistų kritikuojami dėl to, kad iš tiesų tai yra nebūtinai mokslu paremti, bet tikimybiniai atsakymai. Dirbtinio intelekto tikslumas priklauso nuo jo apmokymo ir apmokymams naudotos informacijos, o internete yra daug netikslios ar net ir nepatikimos informacijos – tad aklai pasikliauti tokių robotų patarimais tikrai nevertėtų, perspėja ekspertai.
