Tiesa, kaip pabrėžia garsiausias Lietuvos poligrafologas, Vadovybės apsaugos departamento viršininko pavaduotojas Vitas Saldžiūnas, joks poligrafas neatsakys, kur melas, o kur tiesa. Poligrafas tik užregistruoja, kaip žmogus reaguoja į vieną ar kitą klausimą.
„Tyrimas poligrafu yra tik 10 procentų darbo, 90 proc. – parengti išvadas“, - „Lietuvos rytui“ yra sakęs V.Saldžiūnas.
Be to, prieš kelerius metus „Lietuvos ryto“ žurnalistės atliktas eksperimentas parodė, kad įmanoma apgauti poligrafą. Šį prietaisą naudojęs tyrėjas pateikė klaidingą spėjimą į žurnalistei pateiktą klausimą, kiek ji turinti pinigų.
Teisę naudotis poligrafu Lietuvoje turi vos penkios valstybinės institucijos, tarp jų – Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija. Tai numato daugiau nei prieš dešimt metų įsigaliojęs Poligrafo naudojimo įstatymas.
Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Amerikoje melo detektorių leidžiama naudoti ir privačiame sektoriuje. Lietuvoje melo detektoriaus naudojimo galimybė privačiame sektoriuje nėra numatyta.
Medicinoje ir moksle šis prietaisas naudojamas labai dažnai, tačiau, kaip lrytas.lt yra sakęs V.Saldžiūnas, Lietuvoje tai vyksta nelegaliai.
V.Saldžiūnas mano, kad poligrafo svarba ir reikalingumas Lietuvoje menkai vertinamas bei galėtų padėti kontroliuoti seksualinius nusikaltėlius, kurie atlikę bausmę vėl išeina į laisvę, padėti spręsti versle iškilusius nesusipratimus, palengvinti kai kuriuos tyrimus.
Vis dėlto jau sutinkama, kad sudėtingų tyrimų metu daug vertingesnis už poligrafą modernumu ir efektyvumu pralenkiantis lygmeninės balso analizės tyrimas, kurį naudoja Kanados, Australijos, JAV žvalgybos, JAV federalinis tyrimų biuras.
Lietuvoje ši moderni technologija dar nėra plačiai naudojama. Tiesa, maždaug prieš porą metų juo buvo tiriamas Kauno pedofilijos istorijoje minėtas Andrius Ūsas.
„Šiuo metu tai moderniausia XXI amžiaus technologija, pakeičianti tyrimą poligrafu. Šios technologijos apgauti neįmanoma.
Poligrafas fiksuoja tiktai žmogaus reakcijas – širdies dūžius, prakaitavimą. O lygmeninė balso analizė atsako į klausimą – kodėl kilo ta reakcija?
Žmogus meluoja, slepia, nori apgauti, o gal tik susijaudino išgirdęs klausimus apie tai, dėl ko daug kenčia?
Technologijos leido pasiekti anksčiau neįsivaizduojamą dalyką – įsiskverbti į smegenų darbą ir analizuoti, kokiais šuoliais sukasi mintys.
Nuslėpti nieko neįmanoma, nes viskas, kas žmogui yra įvykę, užfiksuota jo smegenyse“, - „Lietuvos rytui“ yra sakiusi Laurina Todesaitė, lygmeninės balso analizės technologijų atstovė Baltijos šalyse.