„iOS 6“ prieš „Ice Cream Sandwich“. Ką rinktis – „Apple“ ar „Android“?

Prieš porą savaičių „Galaxy Note“ programinės įrangos atnaujinimas pagaliau pasiekė ir Lietuvą, tad šių „telešečių“ (ar „plančetefonų“) savininkams primename – sistema „Android 4.0.3“ jūsų jau laukia. Tai pat programėlių kūrėjai gavo ir „Apple iOS 6“ beta versiją. Taigi, didžiausi konkurentai savo kortas jau atskleidė, o kai kas spėjo ir palyginti, kam kokie koziriai atiteko.

Daugiau nuotraukų (1)

Pagal „Gizmodo“ parengė Arnoldas Lukošius

2012-06-29 17:18, atnaujinta 2018-03-18 14:47

Niekas nesiginčija – „Apple“ sukūrė išmaniojo telefono sėkmę ir laisvai besidauginančių programėlių ekosistemą. Laisvė ir kokybė sutraukė minias gerbėjų. Taigi, galime manyti, kad žaliasis „Google“ androidukas tiesiog ganosi kito užaugintų vaisių giraitėje. Tačiau vartotojui tai nerūpi – jam duok laisvę, kokybę, ir kuo pigiau. Vertinant laisvės ir kainos požiūriu, „Android“, atrodo, jau pirmauja.

Kaina

Suprantu, teiginys įžūlus, tačiau nemanau, kad net aršiausi „Apple“ gerbėjai nesutiks, jog „Android“ įrenginių kainų gama platesnė. Nuo poros šimtų litų nekainuojančių kinų gamybos kopijų, kuriose šiaip taip sukasi „Android 2.1“, iki tokių flagmanų, kaip „Samsung Galaxy S III“. Jau kuriami dideli namų kompiuteriai ir televizorius išmaniais paverčiantys degtukų dėžutės dydžio „Android“ kompiuteriukai, kurie leidžia naudotis visomis šiai sistemai skirtomis programėlėmis.

Pavyzdžiui, už 270 litų nusipirkę kinų gamybos „smegenis televizoriui“ MK802 paversite jį visai pakenčiamu kompiuteriu ir su šia kaina nepasivaržys joks „Apple“ gaminys.

Laisvė

Tai lazda su dviem galais. Viena vertus, įgudusiam vartotojui, kuris negadina savo įrenginio įvairiais „išlaisvinimais“ ir „nušakninimais“, daugiau laisvės modifikuoti įrenginio darbą siūlo „Android“. Čia gali laisvai keisti tai, ką matysi ekrane – išsikelti ne tik programėlių ikonas, bet ir kontaktus, didesnę ekrano dalį užimančius programų pristatymus, susikurti ar atsisiųsti skirtingus fonus.

Įrengta standartinė USB jungtis bei galimybė išplėsti vidinę atmintį SD kortele daugeliui „Android“ sistemos gerbėjų atrodo neabejotinu privalumu prieš bet kurį „iPhone“. O ir galimybė pagal poreikius rinktis įrenginius įvairaus dydžio ekranais, su fizine klaviatūra ar be jos, yra labai patraukli. Be to, nesi pririštas prie gremėzdiškos „iTunes“ paslaugos, aparatai atkuria bet kokio formato muzikinius ir vaizdo failus, vis dar mato „flash“ formato interneto svetaines.

Tačiau lazda turi ir antrą galą. Standartinis „iPhone“ korpusas ir originali bei universali jungtis leidžia pateikti jam be galo daug papildomų įrenginių. Pritvirtinami objektyvai, įvairiausi dėkliukai, stoveliai fotografuoti, prijungiami garsiakalbiai, radiacijos matuokliai ir net muzikos instrumentai su numatyta vieta „iPhone“ – įrangos gamintojai, atrodo, neriasi iš kailio mėgindami sukurti dar kažką netikėto „iPhone“ savininkams ir ignoruoja „Android“ telefonus. Ieškodamas prie diržo prisegamo dėklo savo „Samsung Note“ vos skylių „Ebay“ puslapiuose nepratryniau, o norimo vis tiek neradau. Taigi, kas dabar laisvesnis daryti tai, ką nori?

Ekrane matomo vaizdo modifikavimas irgi turi savo trūkumų – „Android“ jau dabar reikalauja dvigubai galingesnių procesorių, kad atliktų tą patį darbą, su kuriuo lengvai susidoroja ne tokius išvaizdžius fonus siūlantis „iPhone“. Taigi, siekdami grožio ir laisvės „Android“ kūrėjai pavojingai priartėjo prie to, ką jau išmėgino, ir dabar bando atmesti „Windows“ – išpūstą programą, kurioje nuolat sukasi nebūtinos foninės funkcijos, per greitai „valgo“ baterijas, o vieno branduolio procesorius turinčiuose telefonuose bent po kelis kartus per dieną „pakimba“. Apie mėginimą pagroti virtualiais „Android“ sistemoje veikiančiais instrumentais jau nekalbu – garsas vėluoja, tad nieko panašaus į „Youtube“ rodomus koncertus su „iPhone“ atlikti tikrai nepavyks.

Vis dėlto, palyginkime kiekvieną „iOS 6“ ir „Android 4.0“ funkciją atskirai.

Programėlės

„Apple“. Šiuo metu „Apps market“ yra per 650 tūkst. programėlių „iOS“ sistemos įrenginiams. Iš jų 225 tūkst. skirtos specialiai „iPad“. Tarp žaisliukų gausu itin profesionalios paskirties programų, paverčiančių „iPad“ nuotolinio valdymo įrenginiu, kurį darbe naudoja inžinieriai, koncertų garsintojai ir dizaineriai.

„Android“. Dabar parduotuvėje yra 450 tūkst. programėlių. Daugelis jų veikia ir planšetėse, tačiau specialiai pritaikytų planšečių ekranams programėlių skaičius yra nykstamai mažas. Visos siūlomos programėlės daugiau vartotojiškos, o ne profesionalios.

Žemėlapiai

„Apple“. Jau kelerius metus supirkinėję įvairias žemėlapių rengimo kompanijas, „Apple“ pagaliau turi savo žemėlapius. Žodis „savo“ gal kiek per drąsus – naudojami „Tom Tom“ žemėlapiai, tačiau siūlomas sprendimas atrodo gražus ir funkcionalus. Pakankamai papildomos informacijos, rodomi automobilių srautai, navigacija, kuri Siri balsu nurodo posūkius. Paukščio skrydžio 3D žemėlapiai su vektorine grafika pristatyme atrodo puikiai, tačiau kol „iPhone“ nepalaiko 4G LTE ryšio, gali krautis pernelyg lėtai. Tiesa, matyt, niekas neabejoja, kad „iPhone 5“ tokį ryšį palaikys, tad problemos nebus… Amerikoje.

Matyt, niekas neabejoja ir tuo, kad Lietuvos iš paukščio skrydžio nematysime dar daugelį metų, o ir žemėlapių tikslumas gali būti abejotinas. Nemažas „Apple“ žemėlapių trūkumas – nėra dviračių ir pėsčiųjų maršrutų bei puikiai „Google“ parengtų „gatvės vaizdo žemėlapių“. Pliusas Lietuvai – kadangi viskas veikia „Tom Tom“ pagrindu, galime tikėtis, kad normali navigacija su balso komentarais veiks iš karto. Kitaip, negu ligi šiol Lietuvoje tokios funkcijos nepalaikanti „Google maps“.

„Android“. „Google“ žemėlapiai jau seniai tapo kokybės ir galimybių standartu. Gali pasirinkti žemėlapio iš palydovo vaizdą, gali žemėlapius įsirašyti į savo įrenginį ir nebenaudoti interneto, prisijungus galima rasti vietovių aprašymus. Navigacija veikia jau seniai (tiesa, ne Lietuvoje). Galima pasirinkti dviračių, pėsčiųjų ar viešojo transporto maršrutus. Žemėlapiai net rodo kai kurių muziejų, prekybos ar parodų centrų koridorius! Na, o apie virtualios kelionės su „Street View“ galimybes jau nė nekalbame.

Naršyklė ir jos suderinamumas

„Apple“. Naujojoje „iOS 6“ numatyta patogi funkcija, kuri leidžia naršyklėje atvertus langus sinchronizuoti tarp visų jums priklausančių „Apple“ įrenginių. Tad kažką atvėrę savo namų kompiuteryje galite tęsti darbą „iPhone“ ar „iPad“. Taip pat sinchronizuojasi ir įsirašytos nuorodos. Viskas labai patogu. Vienintelis trūkumas - tai veikia „Safari“ interneto naršyklėje, kuri, švelniai tariant, nėra labai populiari.

„Android“. Su „Chrome“ naršykle (kol kas versija beta „Ice Cream Sandwich“ sistemai) ta pati funkcija veikia tarp visų jūsų turimų įrenginių. Vienintelis skirtumas – „Chrome“ naršyklė neseniai tapo populiariausia pasaulyje, tad funkcija gal ir pasinaudosite.

„Facebook“ integravimas

„Apple“. Puikiai į „iOS 5“ integravusi „Twitter“, kompanija pagaliau ėmėsi ir „Facebook“. Taigi, „iOS 6“ vartotojai jau galės tiesiai iš telefono galerijos talpinti nuotraukas savo socialinio tinklo puslapyje, žymėti patinkančias programėles tiesiai jų parduotuvėje ir matyti, kurios jų patinka draugams. O ir nepriklausomi programėlių kūrėjai dabar laisvi integruoti „Facebook“ funkcijas savo programose.

„Android“. Nuo pirmųjų versijų galėjai dalytis viskuo, kuo užsimanęs. Naujausioje „Android 4.0“ versijoje galima į savo „Facebook“ dėti ką nori ir iš kur nori. Tam sukurta speciali dalijimosi ikonėlė, tad kitų programėlių autoriams nebereikia nė vargintis – viskas veikia automatiškai. Galima sinchronizuoti „Facebook“ informaciją su žmonėmis, kurių kontaktus turite telefone, galite į telefoną atsiųsti visų savo „Facebook“ draugų kontaktus (jei, aišku, esate kiek išprotėję). Žodžiu, „Apple“ dar toli iki tokio socialinio ekshibicionizmo.

Valdymas balsu 

Pradėkime nuo to, kad nei Siri, nei bevardė „Android“ būtybė nemoka ir nesirengia mokytis lietuvių kalbos, o ir mūsų akcentą abi supranta tik iš penkiolikto bandymo, tad daugeliui lietuvių ši funkcija tinka nebent paišdykavimams.

„Apple“. Apsigyvenusi „iOS 5“ Siri veikė neblogai, tačiau vis dėlto gerokai nuvylė vos ne stebuklo laukusius „iPhone“ gerbėjus. Naujojoje sistemoje Siri gerokai ūgtelėjo. Dabar ji sugeba pateikti atsakymus į klausimus apie filmus, sporto varžybų rezultatus, užklausta papasakos apie restoraną ir atsakys net į tokius klausimus, kaip kad „Kas geriausias pasaulyje?“. Be to, nuo šiol Siri veikia ir „iPad“, tad pasaulyje atsiras vis daugiau žmonių, plepančių su stiklo ekranais. O svarbiausia - sudarius sutartis su automobilių gamintojais, Siri prabils ir jų salonuose. Ar tik neatsiras Kelių eismo taisyklėse naujas draudimas, vairuojant flirtuoti su virtualiomis moterimis?

„Android“. Apie šios sistemos balso atpažinimo funkcijas praktiškai nekalbama. Tačiau atlikę testus užsienio žurnalistai įsitikino, kad gerokai seniau nei „Apple“ tokią funkciją sukūręs „Android“ ir dabar veikia geriau. Bent jau tas komandas, kurias androidinė moteris supranta, ji įvykdo kur kas greičiau negu vis pamąstyti linkusi Siri.

Vis dėlto nugalėtojais čia teks skelbti „Apple“. Juk ne greitis, o bendravimo jausmas yra svarbu. Siri, kitaip nei geležinkelio bėgio subtilumu apdovanotas „Android“ balsas, turi ir humoro jausmą, ir tam tikrą charakterį. Šiaip ar taip, o jei kada išgirsime apie vesti besirengiantį telefono balsą keistuolį, beveik garantuotai išrinktoji bus Siri. Vargšelė.

Vaizdo pokalbiai

„Apple“. Naujojoje operacinėje sistemoje pagaliau numatyta galimybė naudoti „Facetime“ mobiliojo interneto tinkle (anksčiau veikė tik „Wi-Fi“). Taigi, suteikta galimybė kalbėtis su visais „Apple“ įrenginius turinčiais žmonėmis.  

„Android“. Suprantame, kad tikram „Apple“ gerbėjui nesinori matyti „Android“ ar „Windows“ naudotojų veidų. Tačiau jei toks noras kiltų, žinokite, kad „Android“ įrenginiai leidžia vaizdo pokalbius su visais žmonėmis, turinčiais „Gmail“ prisijungimą. Ir nesvarbu, kokios sistemos kompiuteriu, planšete ar telefonais naudojatės. Taigi, galimybės ir bendraujančių ratas kur kas didesnis.

Juokingiausia, kad praktikoje tai visai nesvarbu – visuose įrenginiuose puikiai veikia „Skype“, tad problema išspręsta.

Mobilioji piniginė

„Apple“. Naujoji „iOS 6“ funkcija „Passbook“ atrodo nuostabiai. Čia gali susidėti ne tik savo atsiskaitymo korteles, tačiau ir nusipirktus bilietus į muziejus bei renginius, net lėktuvo įlaipinimo talonus. Funkcija integruota su GPS, tad reikalingi bilietai patys pasirodo ekrane tuo metu, kai jų gali prireikti. Pavyzdžiui, užėjus į teatrą ekrane pasirodo spektaklio bilietai.. Be to, informacija atspindima realiu laiku, tad jei skrydis atidedamas arba pasikeičia įlaipinimo vartai, telefonas iškart rodo atnaujintą informaciją.

Akivaizdu, kad tokių funkcijų tik daugės ir kai kas galės užmiršti, kaip atrodo tikra piniginė. Aišku, jei naiviai tikėsime, kad Lietuvoje, kur per penkerius metus nesugebama įvesti elektroninio troleibuso bilieto, ši paslauga netrukus pradės veikti. Regiu ir šviesią ateitį – benamis prašo pervesti į jo „iPhone“ litą, tavo ekrane jau rodo jo nuotrauką (juk vieta nuolatinė), parenki norimą centų skaičių, šmaukšt, ir pinigai pas jį…

„Android“. „Google Wallet“ pradėjo veikti jau gerokai anksčiau, tačiau, deja, Lietuvoje tokią paslaugą veikiančią sapnuoja nebent A. Kubilius, rengdamas eilinę kalbą studentams apie kada nors mus ištiksiantį neišvengiamą klestėjimą. O ir pasaulyje ji kelią skinasi labai sunkiai. JAV keli parduotuvių tinklai ir taksi automobiliai jau priima atsiskaitymus iš „Google Wallet“, tačiau net ne visi mobiliojo ryšio tiekėjai tai palaiko. Be to, į šią piniginę galima įdėti tik kelis nuolaidų kuponus, o norint kažko daugiau, reikia siųstis kitas aplikacijas.

Taigi, „Apple“ šioje srityje duoda į kaulus kaip reikiant. O ir ko neduoti – juk būtent „Apple“ įrenginių turėtojai yra patikimiausiai mokantys ir rečiausiai pirataujantys žmonės.

Saugumas

„Android“. Deja, šioje srityje apie „Android“ negalime pasakyti praktiškai nieko gero. Be patikimos antivirusinės programos, net oficialioje „Google Play“ parduotuvėje įsigytos programėlės gali pradėti vogti tavo duomenis ir paversti tavo telefoną nuolat reklamas rodančia našta kišenėje. Programišiai, pajutę, kaip greitai populiarėja „Android“ ir kaip atsainiai kontroliuoja programėlių ekosistemą „Google“, jau sukūrė rekordinį kiekį virusų šios sistemos įrenginiams ir jų skaičius auga tiesiog geometrine progresija. Taip, įrašoma programėlė nurodo, kokių teisių jai reikia, tačiau ar daug kas skaito viską, kas parašyta? Kita vertus, jei nesuteiksi, neturėsi programos.

„Apple“. Vasario mėnesį pasklido informacijai, kad „Apple“ turi problemų dėl programėlių saugumo – kai kurios aplikacijos vogė asmeninius duomenis, kontaktus. Išleidusi „iOS 6“ kompanija užtrenkė duris tokiems ilgapirščiams. Dabar programėlės, prieš gaudamos priėjimą prie asmeninės informacijos, privalo paprašyti vartotojo leidimo.

Taigi, jokia programa pati nebegali, pavyzdžiui, persiųsti į savo serverį visų jūsų nuotraukų ar kalendoriaus įrašų, elektroninių laiškų bei adresų. Prieš atliekant tokį veiksmą, visuomet bus pateikiamas prašymas vartotojui, tad raštingi žmonės lyg ir gali jaustis saugūs. Kūrėjams irgi suteikta teisė įrašyti paaiškinimą, kam reikia vienokių ar kitokių prisijungimo teisių.

Išvada

O kokia gali būti išvada? Visi išmanieji įrenginiai turi savų trūkumų, tad pirkite tą, kuris artimesnis širdžiai. Na, o jei visas jums reikalingas išmanumas yra liečiamas ekranas (nes madinga), „Pikti paukšteliai“ (nes žaisminga) ir galimybė matyti „Facebook“ (nes kur jau be jo), geriau imkite kokį „Samsung Star II“, „Nokia Asha“ arba puikią klaviatūrą ir nemokamas žinutes turintį „BlackBerry“ – bus būtiniausios funkcijos be jokio perdėto išmanumo.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.