Kaip mandagiau: jūs – kvailys ar tu – kvailys?

Galima tik pavydėti anglakalbiams, kurie nesuka galvos, kaip kreiptis į seniai matytą tetą – „tu” ar „jūs”. Ar dera tujinti naują jaunąjį kolegą? Netinkamai pavartotas kreipinys kai kuriose šalyse gali įžeisti.

Daugiau nuotraukų (1)

Guoda Pečiulytė

Sep 24, 2012, 10:57 AM, atnaujinta Mar 16, 2018, 3:09 PM

Itin jautriai į kreipinį „tu” reaguoja galantiškieji prancūzai.

Štai kairiųjų pažiūrų prancūzų savaitraščio „Nouvel Observateur” redaktorius Laurent’as Joffrinas įsivėlė į nemalonų ginčą, kai socialiniame tinkle „Twitter” vienas sekėjas į jį kreipėsi vienaskaitos antruoju asmeniu – „tu”.

„Kas jums leido mane tujinti?” – pasipiktino L.Joffrinas ir kaipmat kitų tinklo narių buvo apkaltintas nemandagumu ir arogancija.

To priežastis – nepaisydami amžiaus, lyties, padėties ar finansinių skirtumų, prancūzai socialiniuose tinkluose vis dažniau vieni į kitus kreipiasi „tu”.

Savitos interneto taisyklės

Aukštosios Paryžiaus technologijų mokyklos „Telecom ParisTech” dėstytojas Antonio Casilli aiškina, kad, vos atsiradęs, internetas ėmė laužyti socialinius barjerus.

„Tikintis kreipinio „jūs” ar pačiam jį vartojant internete sukuriama hierarchija. O ji pabrėžia nevienodus socialinius vaidmenis, kuria atstumą, sunkina socialinį gyvenimą. Žodžiu, trukdo komunikuoti”, – aiškina A.Casilli.

Be to, socialiniai tinklai apskritai paremti emociniu artumu.

Dėl šios priežasties „Facebook” nariai vadinami draugais.

Atrodo, kad šie argumentai L.Joffrino neįtikino ir praėjus kuriam laikui po incidento jis visai nustojo bendrauti „Twitter” tinkle.

Nors ir neigdamas, kad socialiniu tinklu nesinaudoja dėl jį įžeidusio kreipinio, žurnalistas prisipažino: „Situacija nemaloni. Grupė žmonių mano esantys aukščiau už visus ir geriau išmanantys bendravimo „Twitter” tinkle normas. Jie nori primesti savo kodus. Tai ne vienija, o kelia įtampą tarp vartotojų.”

Redaktoriaus manymu, nė vienas iš socialinių tinklų vartotojų neišdrįstų gatvėje į nepažįstamąjį kreiptis „tu”, tad kodėl tai toleruojama internetinėje erdvėje?

„Be to, tujinti nepažįstamus yra agresyvu. Girdime, kaip įžeidinėdami vienas kitą gatvėje tujinasi vairuotojai”, – savo poziciją dėstė įžeistas garsus Prancūzijos žurnalistas.

Tujina net mokytojus

Tačiau jaunoji prancūzų karta taip nebemano. Paryžietis viešųjų ryšių specialistas Anthony nepažįstamiems ir vyresniems už save kasdien taria mandagųjį „vous” (išvertus iš prancūzų k. – jūs).

Bet užtenka panirti į virtualųjį pasaulį, ir jaunuolis visus ima tujinti. „Juk taip net raidžių sutaupau”, – motyvavo Anthony.

Specialistai ima sukti galvą, ar pokyčiai internetinėje erdvėje gali pakeisti kasdienį prancūzų bendravimą.

„Žmonėms pradėjus tujintis internete, būtų nelogiška realiame gyvenime pereiti prie „jūs”.

Pradėjus kreiptis „tu”, labai retai ir sunkiai nustojama tai daryti”, – mano Australijos Makvorio universiteto Prancūzijos ir frankofonijos studijų departamento profesorius Bertas Peetersas.

Tačiau mokslininkas pabrėžia, kad dar per anksti spėlioti, ar prancūzų kalbai gresia mandagaus kreipinio išnykimas.

Be to, skirtingose prancūziškai kalbančiose šalyse šių kreipinių vartojimas jau dabar skiriasi. Pavyzdžiui, prancūzai iš pietų mažiau baiminasi familiaresnio „tu” nei šiauriečiai.

Iš Reunjono salos į žemyninę Prancūziją persikėlusi gyventi Cecile prisipažino, kad sunkiausia buvo apsiprasti su šalčiu ir ne ką šiltesniu kreipiniu „jūs”.

„Reunjone net mokiniai tujina mokytojus”, – aiškino jauna teisininkė.

Belgijos Valonijos regione mandagusis „jūs” gali būti tariamas vaikams ir net gyvūnams. Tačiau dvikalbėje šalyje kyla ir nesusipratimų.

Štai olandiškai kalbantys flamandai turi vienintelį kreipinį – „jij”. Tad atvykę mokytis ar dirbti į prancūziškąją dalį didaktiškų dėstytojų ir kolegų būna neretai pataisomi: „Į mane derėtų kreiptis „jūs”.”

Italijoje tarp nepažįstamų ar skirtingo amžiaus žmonių kreipinys „tu” ėmė populiarėti dar prieš interneto ir socialinių tinklų atsiradimą ir šis perėjimas nesukėlė tiek aistrų, kiek Prancūzijoje.

Speciali „tu” reforma

Tiesa, yra šalių, kur net valdžia kišasi į šių kreipinių vartojimą. Štai Švedijoje septintajame dešimtmetyje buvo pradėta „tu” vartojimą skatinanti reforma.

Manyta, kad tokiu būdu švedams pavyks kovoti su praeitimi, išvešėjusiu nomenklatūrinės „aukštuomenės” vadovavimu.

„Tu” turėjo sugriauti socialinę piramidę ir panaikinti skirtumus, net sumažinti atstumą tarp žmonių.

Reformos šalininkai aiškino, kad kreipinį „tu” lydi specifinė, nepompastiška, gal net kiek familiari intonacija.

Visiška to priešingybė švedams buvo ir yra prancūzų italų manieringasis „Laba diena, pone”, kuris pokalbį kaipmat perkelia į aukštesnį lygį.

Šiauriečiai norėjo visur ir visada bendrauti kaip namuose. Na, tik nekeliant balso.

Kad vienaskaitinis kreipinys prigytų greičiau, jį ėmė vartoti šalies dienraštis „Dagnes Nyheter”. Reforma švedams tiko, ir „jūs” buvo visiškai pamirštas.

Tačiau pastaruoju metu vyresnieji šalies gyventojai pastebi, kad į užmarštį nugrimzdusį oficialųjį kreipinį vis dažniau prisimena jaunimas.

Vienas švedų žurnalistas buvo šokiruotas, kai kavinėje padavėja jo paklausė: „Jums dar šiek tiek kavos?” Daugeliui vyresnių žmonių tai skamba lyg įžeidimas.

„Jau geriau mane išvadintų senu kvailiu nei kreiptųsi „jūs”, – piktinosi vienas šešiasdešimtmetis.

Beje, vartoti tik vienaskaitinį kreipinį buvo sumanę ir prancūzai. Tokios iniciatyvos pastebėtos kovos už lygias teises laikais – per Prancūzijos revoliuciją ir neramiaisiais 1968 metais.

„Aktyvusis 1968-ųjų gegužės jaunimas taip mėgino sumažinti socialinius skirtumus. Vis dėlto subrendę ir suaugę jie patys suprato, kad tai neprancūziška”, – aiškino B.Peetersas.

Ir oficialusis „jūs” vėl sugrįžo į madą.

Bendravimo internete ypatumai

Ispanijos virtualiojoje erdvėje „tu” beveik visai nukonkuravo mandagųjį „usted”.

Vokiečiai internete dažniau vartoja neoficialųjį „du” nei „sie”.

Jungtinėje Karalystėje elektroninius laiškus tapo įprasta pradėti gana neformaliu kreipiniu „Hi”. Tai nebūdinga laiškams, siunčiamiems paprastuoju paštu.

Oficialusis kinų kreipinys „nin” retai vartojamas net kasdieniame gyvenime, o virtualiosios erdvės kalba itin neformali, vartojama daug internetinio žargono.

Neformalusis persų kalbos „to” dažniau vartojamas socialiniuose tinkluose nei mandagesnis kreipinys „shoma”.

Rusai, elektroninėje erdvėje bendraudami su nepažįstamaisiais, išlaiko daugiskaitą – „vy”.

Japonijos socialiniame tinkle „Mixi” vartojamos dar pagarbesnės formuluotės nei įprastai bendraujant akis į akį.

Lietuvoje nepažįstamųjų tujinimo nemėgstantys žmonės net internete neretai piktokai reaguoja, pabrėždami, kad „kartu kiaulių neganėme”, ir prašo vadinti „jūs”.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.