Tačiau retas nutuokiame, kada atsirado toks šypsenų piešimo būdas. Turbūt ne visi žinojote ir tai, kad žymiajai internetinei šypsenai šiemet sukako trisdešimt metų.
Šypseną naudojo ir A. Lincolnas?
Virtualios šypsenos yra tikras išsigelbėjimas emocingiems žmonėms, kuriems rašant trumpąsias SMS žinutes, arba bendraujant internetu svarbu perteikti ir savo jausmus.
Jausmą reiškiančius ženklius naudoti taip įprasta, kad dabar atrodo netgi truputį keista, kad kažkada jų nebuvo.
Sunku pasakyti, kas pirmasis pradėjo naudoti šypsenos simbolį pranešime.
Sakoma, kad jau 1862 metais JAV Prezidentas Abrahamas Lincolnas panaudojo šypsnį žyminčių ženklų ;) kombinaciją.
Jo kalbos nuoraše, išspausdintame laikraštyje „New York Times“ buvo aptiktas įrašas: „(plojimai ir juokas ;)“. Tiesa, visai tikėtina, kad tai buvo ne šypsenos žymė, o paprasčiausia spausdinimo klaida.
1912 metais rašytojas ir žurnalistas Ambrose'as Bierce'as pasiūlė ženklų kombinaciją \___/ naudoti besišypsančiai burnai pažymėti. Bet šis tipografinis šypsnis nesulaukė jokio susidomėjimo iki tol, kol neatsirado internetas, praplėtęs mūsų bendravimo galimybes.
Panašiausias į šiuolaikinę virtualią šypsenėlę besišypsančio veiduko simbolis buvo sukurtas laisvai samdomo reklamos dailininko Harvey Ballo 1963 metais. Menininkas sukūrė geltoną ženkliuką su dviem juodais taškais, žyminčiais akis, ir lanku, vaizduojančiu šypseną.
Besišypsantis veidukas buvo sukurtas didžiulei draudimo kompanijai ir greitai viena populiariausių ikonų.
Nesuprato sarkazmo
Vis dėlto, kada gimė tikroji internetinė šypsena, kurią plačiai vartojame ir šiandien? Viskas įvyko 1982 metais. Tuomet kai kurie universitetai ir įmonės jau turėjo susikūrę elektroninį paštą ir naudojo virtualų tinklą „Arpanet“ - šiuolaikinio interneto pirmtaką.
Viena iš mokymo įstaigų, kurios nariai „Arpanet“ bendraudavo virtualiai, buvo JAV esantis Carnegie Mellon universitetas (CMU).
„Tada tinklas daugiausiai buvo naudojamas rimtiems tikslams, bet pasitaikydavo ir juokingų pokalbių“, - švedų naujienų portalui dn.se pasakojo Scottas E Fahlmanas, vienas iš pirmųjų CMU forumų dalyvių, kuriam ir buvo lemta tapti internetinės šypsenos tėvu.
Viena iš tuometinių virtualių diskusijų buvo apie fizikos eksperimentą. Tačiau ilgainiui, kaip ir dauguma interneto pokalbių, ji išsigimė, kažkam pajuokavus apie gyvsidabrio išsiliejimą lifte. Kai kurie diskusijos dalyviai šį humorą priėmė rimtai.
„Visada atsiras tokių, kurie nesupranta sarkazmo ir dėl to supyksta“, - pastebėjo S.Fahlmanas. Jis ir kiti CMU forumo dalviai anksti suprato, kad skaitmeniniuose pokalbiuose pritrūko emocijų.
Kažkam toptelėjo, kad humoristinius diskusijos intarpus galima pažymėti žvaigždute. Bet S.Fahlmanas nemanė, jog šis sprendimas būtų pakankamai aiškus. Jis pagalvojo, o kaip būtų, jeigu į tekstą pavyktų įterpti besišypsantį veiduką? Juk pakreipus galvą šonu dvitaškis gali priminti porą akių. Tada lengva sugalvoti ir kaip prie jų pridėti nosį bei burną.
Taigi, 1982 metų rugsėjo 17 dieną S.Fahlmanas brūkštelėjo visiems žinutę ir pasiūlė :-) ženklą naudoti kaip emocijų išraišką.
Skandinaviški šypsniai
„Maniau, kad tą ženklą naudos tik dešimtis diskusijos žmonių, ne daugiau“, - apie būsimą savo išradimo populiarumą tuomet nė nenutuokė S. Fahlmanas.
Tačiau greitai šypsenos simbolis išėjo už CMU ribų ir paplito po kitas aukštąsias mokyklas bei pradėjo gyventi savo nepriklausomą gyvenimą.
Tuo pat metu, kaip ir šypsena, atsirado simbolis :-(, skirtas liūdesiui žymėti, o vos po keleto mėnesių gimė ir kiti variantai: šypsniai su akiniais, šypsena atvira burna, netgi simboliai, vaizduojantys Popiežių, Kalėdų senį ar patį Abrahamą Lincolną.
S. Fahlmano sukurta šypsena nesiliovė evoliucionuoti.
Azijoje net gimė sava „smailų“ kultūra. Čia pradėtos naudoti horizontalios ženklų kombinacijos, tokios, kaip (o_0) arba (>_<).
Skandinavijoje taip pat atsirado savi šypsenėlių variantai, pavyzdžiui, =). Jų atsiradimą nulėmė skandinaviškos klaviatūros ypatybės. Čia lygybės ir skliaustelio ženklai yra vieni šalia kitų, todėl juos patogu naudoti drauge.
Be to, skandinavai ar vokiečiai naudoja ir savus diakritinius ženklus Ö ir Ü, kaip šypsenų simbolius.
Vis dėlto, kaip pastebėjau, skandinavai, net ir turėdami savą šypsenos žymėjimo būdą, mieliau naudoja tradicines šypsenėles.
Stengėsi „pririšti“ vartotojus
Internetinės šypsenos tapo tokios populiarios, kad greitai virtualiose pokalbių svetainėse, o taip pat ir mobiliusiuose telefonuose, atsirado spalvoti animuoti emocijų simboliai.
Dabar internetinėje erdvėje mes galime ne tik pavaizduoti emocijas, bet ir gyvūnus, pastatus, veiksmus, įvairius daiktus ir panašiai.
Bet, ar žinojote, kad pirmosios judančios emocijos buvo sukurtos japonų mobiliųjų telefonų operatorių? „Taip siekta, kad vartotojai rinktųsi tą patį operatorių, kaip ir jų draugai. Kitaip jie negalėtų matyti vieni kitiems siunčiamų figūrėlių“, - atskleidė Peteris Esse, interneto puslapio Alltommac.se vyriausiasis redaktorius.
2007 metais „Apple“ ir „Google“ pradėjo tartis, kaip sukurti bendrą emocijų standartą ir po trijų metų tokį sukūrė.
„Kai kuriuos simbolius jie pasiskolino iš japonų mobiliųjų telefonų operatorių, kitus - iš kitur“, - prisiminė P. Esse.
Trūksta ar per daug?
Stokholmo universiteto daktarė, tyrinėjanti mašinų ir žmonių komunikaciją, Petra Sundstöm įsitikinusi, kad bendraujant virtualioje erdvėje, kaip ir kasdieniniame gyvenime, vien žodžių nepakanka. Mums reikia keleto išraiškos formų.
Šiais laikais emocijų simbolių pasirinkimas - didžiulis. Sakoma, kad iš viso sukurta per 700 emocijų simbolių (tikiu, kad išties jų yra daugiau).
Emocijų simbolių sukurta tiek, kad dabar virtualioje erdvėje įmanoma bendrauti nevartojant nė vieno žodžio, o renkantis vien tik animuotas ikonas.
Vis dėlto, yra tvirtinančių, kad tebėra nemažai dalykų, kuriems pavaizduoti esamų jausmaženklių nepakanka.
Esą emociniai veidukai beveik visada žymi baltaodžius, išskyrus žmogų su turbanu. Švedai pastebėjo, kad tik dabar atsirado homoseksualią porą žyminti emocija. Iki šiol visos įsimylėjusiųjų porelės buvo žymimos tik kaip heteroseksualios.
Bet gal su specialiomis ikonomis mes nueiname į lankas, o išreikšti emocijai pakanka tradicinės iš skliaustelių ir dvitaškių nupieštos šypsenos?
Tam pritaria ir kai kurie Lietuvos internautai, neslepiantys, kad virtualioje erdvėje, norėdami nusakyti nuotaiką, jie nesunkiai išsiverčia ir su vien tik dvitaškių bei skliaustelių arba raidžių kombinacijomis, o tiems, kam trūksta ikonų, jie siūlo naudoti Unikodo simbolius.
Bando perteikti tikrovę
Greičiausiai internetinės šypsenos evoliucionuos ir toliau. Nes žmonės tebejaučia poreikį reikšti savo jausmus, net ir bendraudami virtualiai.
Anksčiau minėta P. Sundstöm dalyvavo projekte eMoto, kurio tikslas buvo sukurti mobiliųjų telefonų aplikacijas, leidžiančias vartotojui, siunčiančiam tekstines žinutes, perduoti kaip įmanoma daugiau emocinio turinio.
Kad žmonės, net ir rašydami trumpąsias žinutes telefonu, jaustųsi tarsi bendraujantys gyvai, visas žmonių emocijas ir gestus sugalvota perduoti skirtingomis spalvomis, formomis ir animuotais paveikslėliais.
Bet ar tikrai to reikia?
Ikonos – bjaurios
Internetinių šypsenėlių išradėjas S.Fahlmanas neslėpė nesižavintis emocijoms išreikšti sukurtomis animuotomis ikonomis.
„Manau, kad jos bjaurios. Jomis žlugdoma tai, kas yra juokinga, stengiantis padaryti ką nors nuovokaus su ribotu ženklų rinkiniu. Jeigu man kyla noras išsiųsti grafinę žinutę apie savo nuotaiką, aš galiu nusiųsti tiesiog nuotrauką ar video. Kodėl turėčiau naudoti bjaurų ženkliuką?“ - samprotavo S.Fahlmanas.
Profesorius dažnai pastebi žmones, naudojančios interneto šypsnius. Jam smagu stebėti, kaip jo išradimas pasklido po pasaulį.
Bet, kad ir kaip žaviai tai atrodytų, jis neprieina prie trumpąsias žinutes rašančių paauglių ir neprisipažįsta esantis jų pamėgtų „smailų“ tėvu.
„Stengiuosi tai pagundai atsispirti“, - prisipažino S.Fahlamas.
