Kol kas aiškėja tendencija, kad daugiausia problemų skaitmeninę televiziją matantiems žiūrovams sukelia mėgstamų kanalų paieška. Daugiausia vargsta senjorai.
Manoma, kad iki lapkričio mėnesio pabaigos skaitmeninės televizijos apimtis Lietuvos teritorijoje pasieks 98 proc. šalies ploto – lygiai tiek pat, kiek iki šiol aprėpė analoginės televizijos signalas.
Dažnai žmonės nesuvokia, kad kambarinė antena nėra pritaikyta kokybiškam skaitmeniniam signalui priimti. „Įsigijus vos 30 Lt kainuojančią anteną ir pakeitus vietoj senos kambarinės antenos, skaitmeninės televizijos signalo kokybė bus geresnė“, - sakė specialistas.
Pasak R. Budavičiaus, jei gyventojai skaitmeninės televizijos signalą priima pasinaudodami kambarine antena, televiziją matys labai prastai.
Siekiant padidinti skaitmeninę televiziją matančių namų ūkių skaičių, šiomis dienomis didinamos siųstuvų galios. Tai reiškia, kad televiziją matančių gyventojų skaičius didės.
Šiuo metu antžeminės skaitmeninės televizijos signalas patikimai dengia apie 90 proc. Lietuvos teritorijos, į kurią patenka apie 97,5 proc. Lietuvos gyventojų.
Problema - kanalų paieška
Didžiausia problema, su kuria susiduria televizijos vartotojai išjungus analoginę televiziją – skaitmeninės televizijos kanalų paieška ir užfiksavimas. Anot R. Budavičiaus, nors priedėlio prijungimas nėra sudėtingas procesas, dauguma vyresnio amžiaus žmonių neišmano, kaip susirasti televizijos kanalus.
„Neretai gyventojai nemato televizijos programų dėl neteisingo įrenginių sujungimo, taip užkirsdami kelią sklandžiai televizijos kanalų paieškai“, - teigė RRT direktoriaus pavaduotojas R. Budavičius. Problema išsprendžiama vos pakeitus vieną kitą kabelį ar teisingai prijungus skaitmeninės televizijos priedėlį ir perskaičius naudojimosi instrukciją.
Radijo ryšių tarnybos specialistams teko susidurti ir su tokiais piliečiais, kurie neturėdami jokio skaitmeninės televizijos priedėlio, kabelinės ar palydovinės televizijos nori matyti įprastas televizijos programas. Deja, tai jau nebeįmanoma.
Anteną kelti kuo aukščiau
Išjungus analoginę antžeminę transliaciją, norint matyti televiziją reikalingas televizorius su įmontuotu skaitmeninės televizijos imtuvu arba specialus priedėlis. Daliai vartotojų gali prireikti ir lauko antenos.
Šie pokyčiai nepalietė gyventojų, besinaudojančių kabelinių operatorių paslaugomis.
„Skaitmeninis signalas nepakankamai gerai dengia kai kurias mažai apgyvendintas, miškingas vietoves, yra, žinoma, ir išimčių, kai palyginti netoli bokšto esanti vietovė dėl įvairių geografinių ypatumų lieka prastai padengta“, - sakė Ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas dr. Augutis Čėsna.
Pasak A. Čėsnos, tai nereiškia, kad tokiose vietovėse negalima priimti skaitmeninio signalo – iškėlus aukščiau anteną, pakeitus kabelius ir jungtis ar įsigijus didesnio stiprinimo anteną, dažnai signalas tampa pakankamu ir problema išsisprendžia.
„Gyventojams taip pat verta įvertinti ir galimybes pasirinkti kitos rūšies televiziją, pavyzdžiui, internetinę, kabelinę, mikrobangų daugiakanalę ar palydovinę“, - teigė A. Čėsna.
Šalia bokšto ir be skaitmeninės televizijos Praėjusių metų gruodį „Lietuvos ryto“ žurnalisto Arūno Dumalako publikacijoje buvo pasakojama apie Vilniaus gyventojus, kurie gyvendami dauboje negali žiūrėti televizoriaus.
Iš 30 tūkst. šalies gyventojų, nematančių skaitmeninės televizijos, yra tokių, kurie šio civilizacijos stebuklo niekada nesulauks tik dėl ypatingos gyvenamosios vietos.
Prie Gariūnų esančią Dubliškių gatvę nuo televizijos bokšto Vilniaus miesto Karoliniškių mikrorajone skiria vos 3,58 kilometro. Jos gyventojai priversti pirkti palydovines antenas. Šios Vilniaus vietos televizijos bokšto siunčiamas signalas paprasčiausiai nepasiekia.
Dubliškių gatvės gyventojai nematė analoginės televizijos. Jie nematys ir skaitmeninės. Nors televizijos bokštas matyti iš kiekvieno šios gatvės kiemo, kalta dauba ir miškas, užstojantis signalus.
Išbandė įvairias antenas
Ant Natalijos Polonskajos namo pritvirtintos dvi palydovinės antenos. Tik jas pastačius galima žiūrėti televizorių. Signalų iš bokšto nepagauna nei lauko, nei kambario antenos, nors moteris išmėgino įvairiausias.
N. Polonskajos kaimynas buvo susižavėjęs skaitmenine televizija, bet atvažiavę specialistai tik rankomis paskėsčiojo. Įjungi, vieną kitą kanalą rodo. Išjungi televizorių, paskui vėl įjungi – to paties kanalo jau reikia iš naujo ilgiausiai ieškoti. Todėl televizijos specialistai žmogui patarė nieko nesitikėti.
Dubliškių gatvėje nėra nė dešimties trobų. Čia savo paslaugų neteikia nė viena kabelinė televizija. Niekas neketina tiesti ir šviesolaidžio.
Kur kalvos – ten bėdos
Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Ramanavičius Dubliškių gatvės gyventojų neturėjo kuo pradžiuginti. Skaitmeninė televizija jų iš tikrųjų nepasieks.
„Ten labai žema vieta, miškas. Bet visi gyventojai jau informuoti apie problemas”, – tikino valdininkas.
Viena išeitis yra – ant šiluminės elektrinės Gariūnuose įrengti retransliatorių. Bet tai labai brangu.
Problemų bus ir Naujosios Vilnios bei Pavilnio gyventojams, gyvenantiems kalvotose vietovėse.
Aiškėja, kad skaitmeninė televizija – nevisagalė.
V. Ramanavičius tvirtino, kad tai – ne vien tik televizijos bėda. Dar neseniai nuo Rasų kapinių leidžiantis į Pavilnį buvo vietovių, kurių nepasiekdavo nė vieno mobiliojo ryšio operatoriaus signalas.
Pastebimas ne vienas trūkumas
Skaitmeninė televizija turi ir trūkumų. Pirmiausia – tai lėtas kanalų perjungimas. Vaizdas ir garsas bus siunčiami duomenų paketais, todėl teks sulaukti jų pradžios.
Vėluos ir transliacija. Tarkime, kaimynas per analoginę televiziją dabar krepšinio rungtynių tritaškio įmetimą pamatys 5 sekundėmis anksčiau nei skaitmeninės televizijos žiūrovas. Taip yra dėl to, jog vaizdui koduoti siųstuve bei iškoduoti imtuve prireikia laiko.
Skaitmeninė televizija atsparesnė trukdžiams nei analoginė. Bet esant silpnesniam signalui analoginę transliaciją dar galima žiūrėti kaip per sniegą. Tuo tarpu skaitmeninės televizijos signalus gaudantis televizorius nerodys nieko arba vaizdas ir garsas trūkinės.
Kai signalas priimamas idealiai, analoginė vaizdo kokybė yra geresnė nei skaitmeninė. Mat skaitmeninėje televizijoje vaizdas yra spaudžiamas, kai analoginis yra nekeičiamas. Tai galima pajusti scenose, kuriose vaizdas staigiai kinta. Tokiais atvejais vaizdas gali pradėti lietis arba išbyrėti kvadratėliais.
