Įkvėpimo B. Obama galėtų pasisemti iš ištikimos JAV sąjungininkės Estijos, kuri leidžia savo piliečiams patogiai balsuoti, neiškeliant kojos iš namų - internetu.
Turėdami asmens pažymėjimą ir kompiuterį, Estijos piliečiai gali prisijungti prie rinkimų svetainės ir pareikšti savo valią. Jeigu jie persigalvotų - jokių problemų: iki nustatyto galutinio laiko galima prisijungti ir balsuoti iš naujo, o skaičiuojamas tik paskutinis balsas.
„Tai labai normali ir naudinga demokratijos paslauga“, - sakė Estijos pelno nesiekiančios organizacijos „eGovernance Academy“, kuri jau yra konsultavusi apie 20 šalių vyriausybių elektroninės valdžios klausimais, programų direktorė Lyja Hani.
Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose daugeliui žmonių antradienį teko ilgai laukti balsavimo kabinose.
Havajuose rinkėjai nebebuvo priimami apie dviejose dešimtyse apylinkių, kuriose baigėsi popieriniai balsalapiai. Svyruojančioje Virdžinijos valstijoje žmonės teko stovėti šaltyje iki keturių valandų, kad galėtų pasinaudoti savo konstitucine teise.
Lėto darbo priežasčių buvo daug: nuo naujų asmens tapatybės registravimo įstatymų iki stringančių balsavimo mašinų, tačiau rinkėjų pyktis buvo girdimas garsiai ir aiškiai.
„Beje, turime tai sutvarkyti“, - pastebėjo B. Obama.
Balsavimas Jungtinėse Valstijose yra reguliuojamas valstijų lygmenyje, todėl įvedus internetinį balsavimą, visos šalies mastu veikiausiai nebūtų naudojama vieninga sistema kaip 1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje, dydžiu prilygstančioje Merilandui.
Estijos naudojamos sistemos sėkmės raktu tapo platus skaitmeninio parašo ir asmens tapatybės kortelių su elektroniniais lustais naudojamas. Asmens pažymėjimas taip pat gali būti naudojamas skolinantis knygas iš bibliotekos, mokant už važiavimą viešuoju transportu ir netgi tvarkant asmens sveikatos duomenis.
Balsuojant internetu, asmens pažymėjimas įkišamas į kortelių skaitytuvą, prijungtą prie kompiuterio. Asmens identifikacija, tačiau ne faktinis balsavimas, taip pat gali būti atliktas naudojant mobilųjį įrenginį su specialia SIM kortele.
L. Hanni sakė, kad ši sistema tapo labai populiari, o kai kurios šalys, tarp jų Tunisas, Ukraina ir Palestinos Autonomija, išreiškė susidomėjimą panaudoti Estijos balsavimo per atstumą modelį.
JAV ambasadorius Estijoje Jeffrey D.Levine'as sakė, kad šios šalies naudojama sistema gali praversti daugeliui valstybių, tačiau nebūtinai Jungtinėms Valstijoms.
„Jungtinėms Valstijoms balsavimas internetu sukeltų daug problemų, nes nėra nacionalinių asmens kortelių ir kai kurių išankstinių sąlygų, kurios buvo įdiegtos Estijoje“, - J. D. Levine'as aiškino naujienų agentūrai „The Associated Press“.
Be to, Jungtinėse Valstijose „bijoma didelės vyriausybės“, pridūrė jis. Amerikiečiai „bijo labai didelės nacionalinės duomenų bazės sukūrimo. Mes to dar neturime, ir tam labai priešinamasi“.
Kai Kolumbijos apygarda, kuriai priklauso JAV sostinė Vašingtonas, 2010 metais atliko bandymus su internetinio balsavimo sistema, į ją įsibrovė kompiuteriniai įsilaužėliai, pakeitę rinkėjus išgalvotais personažais.
2005 metais Estija tapo pirmąja šalimi, surengusia internetinį balsavimą per nacionalinius rinkimus. Nors ši sistema iš pradžių nebuvo populiari, 2011 metais per parlamento rinkimus apie ketvirtadalis balsų buvo atiduota iš namų arba biurų.
Kitos šalys irgi mėgino organizuoti balsavimą internetu, tačiau rezultatų buvo įvairių.
Šveicarijos rinkėjai galėjo balsuoti internetu per kai kuriuos referendumus, kai federalinė vyriausybė ir kai kurie kantonai prieš dešimtmetį pradėjo eksperimentuoti su elektroniniu balsavimu. Šiemet 12 kantonų buvo leista naudoti balsavimą internetu per birželį vykusius federalinius rinkimus.
Didžioji Britanija neseniai išbandė balsavimą internetu per vietos valdžios rinkimus 2007 metais, tačiau paaiškėjo, kad siūlant iškeisti balsavimo kabiną į kompiuterį kyla problemų.
Kai kuriems rinkėjams buvo sunku orientuotis rinkimų portale, o kiti užmiršo prisijungimo duomenis ir slaptažodžius, reikalingus balsuojant. Šefildo mieste du trečdaliai elektroniniam balsavimui užsiregistravusių rinkėjų šia paslauga taip ir nepasinaudojo.
Britanijos rinkimų komisija, atsakinga už rinkimų organizavimą, nurodė, kad kyla didelių nuogąstavimų dėl kompiuterinių įsilaužėlių atakų ir tapatybės klastojimų.
L. Hanni sakė, kad šie nuogąstavimai „neišsipildė“ Estijoje - „tačiau, aišku, jų esama“.
„Įdiegti balsavimą internetu - sudėtingas projektas. Reikia sukurti pasitikėjimą, išspręsti konstitucines problemas ir (užtikrinti) balsavimo slaptumą - tai nelengva užduotis“, - pažymėjo ji.
