Įkvėpimo B. Obama galėtų pasisemti iš ištikimos JAV
sąjungininkės Estijos, kuri leidžia savo piliečiams patogiai
balsuoti, neiškeliant kojos iš namų - internetu.
Turėdami asmens pažymėjimą ir kompiuterį, Estijos piliečiai
gali prisijungti prie rinkimų svetainės ir pareikšti savo valią.
Jeigu jie persigalvotų - jokių problemų: iki nustatyto galutinio
laiko galima prisijungti ir balsuoti iš naujo, o skaičiuojamas tik
paskutinis balsas.
„Tai labai normali ir naudinga demokratijos paslauga“, - sakė
Estijos pelno nesiekiančios organizacijos „eGovernance Academy“, kuri
jau yra konsultavusi apie 20 šalių vyriausybių elektroninės
valdžios klausimais, programų direktorė Lyja Hani.
Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose daugeliui žmonių antradienį
teko ilgai laukti balsavimo kabinose.
Havajuose rinkėjai nebebuvo priimami apie dviejose dešimtyse
apylinkių, kuriose baigėsi popieriniai balsalapiai. Svyruojančioje
Virdžinijos valstijoje žmonės teko stovėti šaltyje iki keturių
valandų, kad galėtų pasinaudoti savo konstitucine teise.
Lėto darbo priežasčių buvo daug: nuo naujų asmens tapatybės
registravimo įstatymų iki stringančių balsavimo mašinų, tačiau
rinkėjų pyktis buvo girdimas garsiai ir aiškiai.
„Beje, turime tai sutvarkyti“, - pastebėjo B. Obama.
Balsavimas Jungtinėse Valstijose yra reguliuojamas valstijų
lygmenyje, todėl įvedus internetinį balsavimą, visos šalies mastu
veikiausiai nebūtų naudojama vieninga sistema kaip 1,3 mln.
gyventojų turinčioje Estijoje, dydžiu prilygstančioje Merilandui.
Estijos naudojamos sistemos sėkmės raktu tapo platus
skaitmeninio parašo ir asmens tapatybės kortelių su elektroniniais
lustais naudojamas. Asmens pažymėjimas taip pat gali būti
naudojamas skolinantis knygas iš bibliotekos, mokant už važiavimą
viešuoju transportu ir netgi tvarkant asmens sveikatos duomenis.
Balsuojant internetu, asmens pažymėjimas įkišamas į kortelių
skaitytuvą, prijungtą prie kompiuterio. Asmens identifikacija,
tačiau ne faktinis balsavimas, taip pat gali būti atliktas naudojant
mobilųjį įrenginį su specialia SIM kortele.
L. Hanni sakė, kad ši sistema tapo labai populiari, o kai kurios
šalys, tarp jų Tunisas, Ukraina ir Palestinos Autonomija,
išreiškė susidomėjimą panaudoti Estijos balsavimo per atstumą
modelį.
JAV ambasadorius Estijoje Jeffrey D.Levine'as
sakė, kad šios šalies naudojama sistema gali praversti daugeliui
valstybių, tačiau nebūtinai Jungtinėms Valstijoms.
„Jungtinėms Valstijoms balsavimas internetu sukeltų daug
problemų, nes nėra nacionalinių asmens kortelių ir kai kurių
išankstinių sąlygų, kurios buvo įdiegtos Estijoje“, -
J. D. Levine'as aiškino naujienų agentūrai „The Associated Press“.
Be to, Jungtinėse Valstijose „bijoma didelės vyriausybės“,
pridūrė jis. Amerikiečiai „bijo labai didelės nacionalinės
duomenų bazės sukūrimo. Mes to dar neturime, ir tam labai
priešinamasi“.
Kai Kolumbijos apygarda, kuriai priklauso JAV sostinė
Vašingtonas, 2010 metais atliko bandymus su internetinio balsavimo
sistema, į ją įsibrovė kompiuteriniai įsilaužėliai, pakeitę
rinkėjus išgalvotais personažais.
2005 metais Estija tapo pirmąja šalimi, surengusia internetinį
balsavimą per nacionalinius rinkimus. Nors ši sistema iš pradžių
nebuvo populiari, 2011 metais per parlamento rinkimus apie
ketvirtadalis balsų buvo atiduota iš namų arba biurų.
Kitos šalys irgi mėgino organizuoti balsavimą internetu,
tačiau rezultatų buvo įvairių.
Šveicarijos rinkėjai galėjo balsuoti internetu per kai kuriuos
referendumus, kai federalinė vyriausybė ir kai kurie kantonai prieš
dešimtmetį pradėjo eksperimentuoti su elektroniniu balsavimu.
Šiemet 12 kantonų buvo leista naudoti balsavimą internetu per
birželį vykusius federalinius rinkimus.
Didžioji Britanija neseniai išbandė balsavimą internetu per
vietos valdžios rinkimus 2007 metais, tačiau paaiškėjo, kad
siūlant iškeisti balsavimo kabiną į kompiuterį kyla problemų.
Kai kuriems rinkėjams buvo sunku orientuotis rinkimų portale, o
kiti užmiršo prisijungimo duomenis ir slaptažodžius, reikalingus
balsuojant. Šefildo mieste du trečdaliai elektroniniam balsavimui
užsiregistravusių rinkėjų šia paslauga taip ir nepasinaudojo.
Britanijos rinkimų komisija, atsakinga už rinkimų
organizavimą, nurodė, kad kyla didelių nuogąstavimų dėl
kompiuterinių įsilaužėlių atakų ir tapatybės klastojimų.
L. Hanni sakė, kad šie nuogąstavimai „neišsipildė“ Estijoje -
„tačiau, aišku, jų esama“.
„Įdiegti balsavimą internetu - sudėtingas projektas. Reikia
sukurti pasitikėjimą, išspręsti konstitucines problemas ir
(užtikrinti) balsavimo slaptumą - tai nelengva užduotis“, -
pažymėjo ji.