Unikalių lazerių gamintojai didina pajėgumus

Femtosekundinių lazerių gamybos pradininkė ir pasaulinė lyderė UAB mokslinė gamybinė firma “Šviesos konversija” šiuo metu pagamina 80 proc. pasaulyje naudojamų šių lazerių. Preciziškai tiksliu pjūviu pasižymintys lazeriai naudojami daugelyje sričių – mikroschemų gamybai, akių operacijoms.

Daugiau nuotraukų (1)

Dominykas Jarutis

Jan 22, 2013, 12:38 PM, atnaujinta Mar 13, 2018, 12:24 PM

Siekdama patenkinti augančią rinkos paklausą ir išlikti šių lazerių gamybos lydere, bendrovė pasinaudojo ES parama ir kuria naują lazerių gamybos bei tyrimų centrą.

Susidomėjo net japonai

“Pradėjo įgyvendinti projektą „Lazerių technologijų MTTP infrastruktūros sukūrimas“, nes šiuo metu dėl gamybinių pajėgumų bei patalpų trūkumo įmonė nebegali patenkinti augančios rinkos paklausos ir augančių klientų poreikių.

Pagrindiniai projekto tikslai yra mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumų išplėtimas bei modernizavimas rekonstruojant nuosavas patalpas, įsigyjant naujausią įrangą, perkeliant visus įmonės padalinius į vieną pastatą, išplečiant moksliniams tyrimams skirtas patalpas ir optimizuojant gamybos procesus“, - pasakoja „Šviesos konversijos“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Podėnas.

Femtosekundiniai lazeriai nuo kitų skiriasi savo galimybėmis atlikti preciziškai tikslius pjūvius. „Vaizdžiai sakant, mūsų lazerio poveikis labai trumpas ir tikslus. Jei pjaunant detalę ilgesnių bangų lazeriais gali apsilydyti pjūvio kraštai, mūsų prietaisas išdegina medžiagą tik toje vietoje kurioje reikia, o tai labai svarbu“, - aiškina D. Podėnas.

80 proc. šių prietaisų naudoja chemikai, su jais dirba fizikai, biologai. Šiuo metu „Šviesos konversijos“ lazeriai naudojami ne tik moksliniais tikslais, bet ir gamyboje. Pavyzdžiui, jų pagalba gaminamos itin mažos mikroschemos, kurioms lazeriais pjaunamos silicio plokštelės. „Keturiasdešimt mūsų lazerių stovi vienoje Japonijos mikrotechnologijų gamykloje. Tai tikrai didelis įvertinimas“, - sako bendrovės vadovas.

Numatoma, kad įgyvendinant projektą, bus rekonstruotos naujai įsigytos patalpos, į kurias persikels trijuose skirtinguose vietose dirbantys įmonės padaliniai. Taip pat numatoma įsigyti naują įrangą.

„Žinoma, mes šį projektą vykdytumėme ir savo pajėgomis, tačiau negavus ES struktūrinių fondų paramos, projekto įgyvendinimas truktų iki 12 mėnesių ilgiau“, - sako D. Podėnas.

Numatoma, kad įgyvendinus projektą, bendros įmonės pardavimų pajamos išaugs nuo 17,6 mln. litų 2008 m. iki 63,275 mln. litų 2017-aisiais. Atitinkamai darbo našumas išaugs 74 proc., eksporto apimtys sudarys 99,5 proc. įmonės apyvartos, o sukuriama pridėtinė vertė, tenkanti vienai darbo valandai, išaugs nuo 131 lito 2008 metais iki 229 litų 2017 metais.

Projektas „Lazerių technologijų MTTP infrastruktūros sukūrimas“ vykdomas pagal priemonę „Intelektas LT+“. Bendra projekto vertė beveik 6 mln. litų, iš jų apie 4,2 mln. litų ketinama skirti iš ES struktūrinių fondų.

Pritaikė regėjimo korekcijai

2012-aisiais „Šviesos konversija“ baigė įgyvendinti dar vieną ES finansuojamą projektą „Lazeriai oftalmologinei chirurgijai“.

Pagal priemonę „Intelektas LT“ vykdyto projekto metu įmonės įsisavintų lazerinių technologijų pagrindu sukurtas naujas inovatyvus produktas - femtosekundinįo lazerio, tinkamo akies ragenos lopo atpjovimo operacijoms, prototipas. Šį prietaisą galima pritaikyti lazeriniam retinopatijos gydymui ir ragenos persodinimo operacijoms.

„Regėjimo korekcijos operacijose ir dabar naudojami lazeriai. Mūsų prietaisas iš kitų išsiskiria tuo, kad jo spindulį galima suskaidyti į dvi dalis. Vienas spindulys preciziškai tiksliai padaro pjūvį ragenoje, ji patraukiama, o kito spindulio pagalba šlifuojamas akies lęšis atstatant normalų regėjimą. Vėliau ragena grąžinama į savo vietą“, - apie išradimą pasakoja D. Podėnas.

Bendra trejus metus vykdyto projekto vertė 2,7 mln. litų. Iš ES struktūrinių fondų šiam tikslui skirta 1,2 mln. litų.

Pasauliniai lyderiai

1994 metais įsteigta mokslinė gamybinė bendrovė „Šviesos konversija“ yra daugiaspalvių femtosekundinių lazerių gamybos pradininkė ir pasaulinė lyderė. Jos gaminami femtosekundiniai parametriniai šviesos stiprintuvai užima apie 80 proc. pasaulinės rinkos.

Įmonė eksportuoja 94 proc. produkcijos į daugiau nei 35 šalis. 2008 metais įmonėje įdiegta serijinė mikroelektronikos pramonei ir medicininiams tikslams skirtos lazerinės sistemos „Pharos“ gamyba. Iki 2011 metų įmonė pagamino ir pardavė daugiau kaip 800 daugiaspalvių lazerių „TOPAS“. 2006 metais įmonės lazerinė sistema „Pharos“ buvo įvertinta „Inovatyvaus šalies produkto“ prizu.

2007-aisiais „Šviesos konversijos“ mokslo direktorius dr. Romualdas Danielius už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas tapo vienu iš Nacionalinės pažangos premijos laureatų. 2008 metais įmonei įteikti „Inovatyvios Lietuvos įmonės“, 2010 metais – „Metų žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai.

„Intelektas LT“ ir „Intelektas LT+“

ES finansuojamos priemonės „Intelektas LT“ tikslas – skatinti šalies įmones investuoti į inovacinių gaminių, paslaugų ar procesų kūrimui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei didinti Lietuvos pramonės įmonių konkurencingumą Europos rinkose.

Priemone „Intelektas LT+“ siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje. Priemonės tikslas – skatinti įmonių plėtrą ir naujų inovacinių įmonių steigimą investuojant į MTTP, padedant įmonėms kurti naujas tyrėjų, technikų (laborantų) ir panašaus aukštos kvalifikacijos personalo darbo vietas.

Pagal priemonę „Intelektas LT+“ remiamos veiklos: įmonių investicijos, kuriomis kuriama nauja arba plečiama jau esama įmonės MTTP infrastruktūra.

ww.ukmin.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.