„Kasmet didėja taikių abipusių susitarimų skaičius. Tai leidžia daryti išvadą, jog Lietuvoje stiprėja intelektinės nuosavybės kultūra, organizacijos pripažįsta naudoję neteisėtas kompiuterių programas ir siekia kompensuoti kūrėjų patirtą žalą. Manome, jog tokia tendencija turėtų išlikti ir ateinančiais metais“, - sakė BSA atstovė Lietuvoje advokatė Jolanta Kaminskaitė.
Įmonėms gali grėsti net likvidavimas
Jei bendrovėms ir autorių teisių turėtojams nepavyksta ginčo išspręsti taikiai, jis persikelia į teismo sales. Praėjusiais metais teismus pasiekė 14 bylų, kuriose buvo sprendžiami bendrovių atsakomybės dėl BSA narių autorių teisių pažeidimų klausimai.
Pralaimėjusiems teismą piratams tektų ne tik atlyginti žalą teisių turėtojams bei išmokėti jiems kompensacijas – tokios bendrovės dar turėtų sumokėti baudas, kurias savo iniciatyva taiko valstybė.
Be to, įmonės vadovui ar kitam už bendrovės IT atsakingam asmeniui už neteisėtą kompiuterių programų naudojimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė taikoma, jei naudojamų piratinių programų rinkos vertė viršija 13 tūkst. litų.
Be administracinės ir baudžiamosios atsakomybės pažeidėjams gali būti pritaikyta civilinė atsakomybė. Šiuo atveju pažeidėjai turi kompensuoti žalą padarytą tiesiogiai autorių teisių turėtojams.
Negana to, piratai dažnai užmiršta, kad tiek individualiems vartotojams, tiek organizacijoms besinaudojančioms nelicencijuota programine įranga kyla grėsmė prarasti savo slaptus duomenis, kompiuterį užkrėsti virusais.
Tokia programinė įranga dažnai veikia gerokai lėčiau ir nestabiliau. „Nulaužimo“ kodus dažnai rašo toli gražu ne patys moraliausi piliečiai, tad juose dažnai slepiami „trojos arkliai“, kitos šnipinėjimo programos. Dėl šių priežasčių įmonei ar privačiam vartotojui būna pavojinga kompiuteryje tvarkyti elektroninės bankininkystės reikalus, saugoti apskaitos duomenis ar bet kokius kitus asmeninius dokumentus.
Daugiau informacijos apie legalios programinės įrangos privalumus rasite čia. BSA svetainės skiltyje „Praneškite apie piratavimo atvejus“ galima anonimiškai pranešti apie neteisėtą programinę įrangą naudojančias ir platinančias bendroves.
Kas ir ką labiausiai vogė
Kaip ir prieš metus, dažniausiai piratinę įrangą naudoja statybos, architektūros, dizaino ir projektavimo, skaitmeninių projektų paslaugas teikiančias Lietuvos bendroves.
Statybos darbų bendrovė „Primtela“ ir stiklų plėvelių gamintojai „Decor Service“ programinės įrangos kūrėjams sumokėjo atitinkamai 20 tūkst. ir 15 tūkst. litų dydžio kompensacijas už naudojimąsi nelicencijuotomis programų versijomis.
2012 m. pabaigoje kabelinės, interneto ir apsaugos sistemų paslaugas teikianti UAB „Satela“ programinės įrangos gamintojams kompensavo beveik 29 tūkst. litų už neteisėtą „AutoCAD“, „Adobe Acrobat“, „Adobe Photoshop“, „Microsoft Office“ naudojimą, o 2013 m. pradžioje elektros energijos tiekėjai „Energy Info“ ir „Sky energy group“ už autorių teisių pažeidimą BSA nariams kompensavo 57 tūkst. litų žalą.
Populiariausios tarp piratų – operacinės sistemos ir vaizdo apdorojimo programos.