Jei vis dar neapsisprendėte, kokią TV norite matyti, nežinote, ką geriau rinktis - kabelinę, paprastą skaitmeninę ar internetu transliuojamą TV, ar tiesiog norite keisti TV tiekėją, pateikiame keletą faktų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis.
O jei iškankinti melo ieškančių laidų ir žiopčiojančių žvaigždžių išvis pakeitėte televizorių kompiuteriu, keli patarimai, kur galima rasti daugiau legalaus turinio.
1. Vaizdo ir garso kokybė – laimi laidas
Nesvarbu, kokiu būdu transliuojama TV, gaunamo vaizdo ir garso kokybę lemia tik televizorius ir TV signalas, kuris ateina iki jo. Taigi, pirmiausia reikalingas pakankamai naujas televizorius – antikvarinės sovietų gamybos „Beriozkos“ su prijungtu pigiausiu skaitmeniniu imtuvu gerai rodyti neprivers net kokybiškiausia transliacija.
Antra – net įsigijus naujausios kartos „Sony“ su moderniausiu vaizdo procesoriumi ir nesibraižančiu stiklu apsaugotu „Full HD“ LED ekranu, sunku tikėtis ekrane išvysti kažką daugiau nei keistus kvadratukus, jei vietoj antenos įkišote šakutę. Jei nuo šakutės nenumovėte šašlyko – nematysite nė kvadratėlių. Be stipraus TV signalo gero transliacijos vaizdo nesitikėkite.
Oru transliuojamas signalas potencialiai sukuria daugiausia problemų žiūrovui – pats turi rinktis tinkamą anteną, ieškoti geriausios padėties ir, svarbiausia, nėra ko keikti, jei iki krepšinio finalo pabaigos likus minutei kyla audra, ir signalas visai dingsta.
Taigi, šiuo atžvilgiu akivaizdžiai laimi pasirinkę kabelinę arba interaktyvią IPTV (angl. Internet Protocol Television) televiziją.
Tiek viena, tiek kita dėl įvairių priežasčių taip pat kartais sutrinka, tačiau paslaugūs tiekėjai bent jau palieka telefono numerį, kuriuo paskambinę galite išlieti visą savo apmaudą.
2. Paslaugų pasirinkimo kokybė – laimi šviesolaidis
Svarbiausias „klasikinės“ oru ar kabeliu transliuojamos televizijos (nesvarbu - analoginės, ar skaitmeninės) bruožas – programa pasirenkama perjungiant kanalus.
Taigi, tavo galimybes labiausiai riboja televizijos tinklelių direktorių vaizduotė – tam tikru laiku įjungęs tam tikrą kanalą gali matyti tam tikrą laidą. O jau tai, ar džiaugsies ja, ar keiksi „nieko nerodančią dėžę“, priklausys tik nuo to, kiek paties poreikiai atitinka masių skonį.
Siūlomų kanalų skaičius, aišku, priklauso tik nuo tiekėjo sudarytų sutarčių, tačiau šiuo metu pažangiausia laikoma interaktyvioji televizija IPTV leidžia naudotis tiek internetu TV ekrane, tiek gerokai patogesniu ir modernesniu televizijos valdymu.
„Išmaniosios IPTV vaizdo signalas perduodamas šviesolaidžio interneto ryšiu, o tai užtikrina itin spartų duomenų perdavimą, aukštą vaizdo kokybę bei neribotas galimybes TV ekrane“, – sakė „Skynet“ IPTV paslaugas teikiančios įmonės rinkodaros vadovas Mindaugas Čaplinskas.
IPTV televizija leidžia ne tik sustabdyti ar atsukti transliaciją, pakeisti kalbą ar naudotis elektroniniu programų gidu.
Užsisakius interaktyviąją televiziją, TV ekrane galima naršyti „Facebook“, žiūrėti „Youtube“ vaizdo įrašus, „Flickr“ nuotraukas, orų prognozę ar horoskopus, nuomotis naujausius filmus, žaisti žaidimus.
„Interaktyvioji televizija sujungia dviejų namuose dažniausiai naudojamų prietaisų – televizoriaus ir kompiuterio – galimybes. Labai patogu tiesiog televizoriaus ekrane matyti, kokias nuotraukas įkėlė „Facebook“ bičiulis, arba patogiai įsitaisius namų sofoje draugams per „Youtube“ parodyti naujausias interneto sensacijas “, – sakė M. Čaplinskas.
Iliustruokime tai pavyzdžiu. Keturiais „Oskarais“ apdovanotą filmą „Karaliaus kalba“ vienoje iš komercinių televizijų žiūrėsite pustrečios valandos. Tiek skaitmeninė, tiek IPTV siūlo tą patį kino šedevrą, išvengiant įkyrių reklamų, pažiūrėti visu pusvalandžiu trumpiau. Tačiau tik IPTV gali užtikrinti, kad įdomiausioje vietoje signalo kokybė nenutrūks, o nuėję migdyti vaiko, galėsite filmą sustabdyti ir toliau jį žiūrėti nieko nepražiopsoję.
3. „Kvailio testas“ – laimi kabelis
Jei jau turite naują televizorių su įmontuotu skaitmeniniu imtuvu, kuriame įrengtas specialus lizdas iškodavimo moduliui, skaitmeninę kabelinę televiziją galėsite žiūrėti be jokių papildomų įrenginių.
Meistras įstatys modulį su kortele, paprašytas suderins net kanalus ir smegenų žiūrint televiziją jums prireiks tik dviem dalykams – įsidėmėti, ką paspaudus nuotolinio valdymo pultelyje kokią programą matysite, ir prisiminti tas trumpas akimirkas, kuomet kurią nors programą žiūrėti verta.
Deja, net išmaniausi televizoriai IPTV signalo be atskiro imtuvo Lietuvoje kol kas nepriima. „Samsung“ jau prieš gerus metus su estų kompanija „TeliaSonera“ pradėjo diegti sprendimą, leisiantį šios kompanijos išmaniesiems televizoriams rodyti IPTV be jokių papildomų priedėlių, tačiau kol kas šis modelis pradėtas diegti tik Estijoje, Švedijoje ir Suomijoje.
Taigi, namuose atsiras dar vienas imtuvas su dar vienu nuotolinio valdymo pulteliu. Painiavos nedaug, tačiau akivaizdu, kad senyviems žmonėms tai jau gali kelti nerimą.
Užtat kiekvienas techniškai išprusęs penkiametis ne tik lengvai susiorientuos, tačiau atras ir vieną svarbų privalumą – IPTV imtuvas pats veikia kaip išmanusis televizorius, tad galima gerokai sutaupyti, įsigyjant elementarų LED ar plazminį televizorių be jokių papildomų funkcijų ir vis tiek mėgautis visu modernios technologijos komfortu.
4. Televizorius ar kompiuteris. Laimi išmanumas
Atrodo, Lietuvos televizijos turėtų rautis plaukus – bent jau sprendžiant iš mano pažįstamų jaunuolių rato, jos praranda nebe žiūrovus, o ištisą žiūrovų kartą. Tik vienas iš trijų savarankiškai gyvenančių dvidešimtmečių turi televizorių, o neturintys dėl to visiškai neišgyvena.
Aišku, tai jokiu būdu nereiškia, kad jie atsisakė ekrano. Pamėgink iš kokio jaunuolio atimti jo kompiuterį ar išmanųjį telefoną, ir sužinosi, ką kalbėtų įsiutintas tigras.
Taigi, jie noriai naudojasi visomis paslaugomis, kurias, kaip papildomas, siūlo IPTV, tik atsisako pagrindinės – už pinigus teikiamų televizijos kanalų.
Svarbiausia, kad dėl to jie netgi nepraranda galimybės matyti tą pačią televiziją – juk internetu tiesiogiai ir visiškai legaliai savo programas transliuoja praktiškai visos Lietuvoje veikiančios televizijos. LRT sukūrusi savo mediateką bei programėles visų platformų išmaniesiems įrenginiams transliuoja laidas tiesiogiai visam pasauliui.
Viena populiariausių internete žiūrimų tv.lrytas televizija. Kiti komerciniai kanalai taip pat parengę savo grotuvus. Be to, galima rasti eteryje nė netransliuojamus kanalus, tokius kaip „Penki TV“ ar KTU studentų televiziją „Kobra“.
Deja, kol kas nematyti stabilaus ir legalaus visus lietuviškus kanalus vienijančio sprendimo internete, tačiau ne veltui sakoma, kad šventa vieta tuščia nebūna.
Ziuriu.tv veikia lyg ir „demo“ versija, tačiau veikia. Tokie sprendimai, kaip, pavyzdžiui, tvkavine.eu, internetine-tv.narod.ru, tvonline24.eu, topcar.lt, lietuviskatv.eu... („Google“ padės) reikalauja įdiegti VLC grotuvą ar kokias papildomas programas, veikia nestabiliai, tačiau veikia, ir daugeliui to pakanka.
Negana to, egzistuoja ir daug daugiau pasaulio kanalų siūlančių interneto televizijos tiekėjų. Pavyzdžiui, filmon.com leidžia visiškai legaliai bet kuriame kompiuteryje žiūrėti britiškus ir JAV kanalus („Top Gear“ per BBC2 rodo tiesiogiai).
Gotv.lt legalumas kelia abejonių, tačiau reklamuojami 360 nemokamų kanalų atrodo įspūdingai.
Nemažą visų šių tiekėjų siūlomų kanalų dalį galima žiūrėti ne tik kompiuterio, bet ir išmanaus televizoriaus ekrane. Taip, taip r to, kurį išmaniuoju pavertė koks nors priedėlis.
Kol kas didžiausias internetu nemokamai transliuojamos televizijos trūkumas – pakankamai žema vaizdo kokybė. Galite nė nesitikėti taip pažiūrėti aukščiausio lygio filmą ir pajusti gurmanišką malonumą.
Vaizdas greičiausiai dažnai strigs, teks grotuvą paleisti iš naujo. Tačiau kiti juk klauso prastai sukurtų MP3 muzikos failų ir nerauda – sena rusų patarlė „Nemokamai ir actas saldus“ kai kam yra realybė.
5. Internetas prieš… internetą? Laimi IPTV. Kol kas
Neapsigaukite – žiūrėti interaktyviąją IPTV nėra tas pats, kaip žiūrėti televiziją internete. Kadangi IPTV paslauga teikiama atskiru interneto protokolu (IP), ji turi visą grįžtamąjį ryšį, signalo paketas siunčiamas visai kitais protokolais nei standartinis internetas.
Tokiu būdu užtikrinama aukščiausia tiek vaizdo, tiek garso kokybė, kurios netrikdys net tuo pat metu internete kompiuteriu naršanti atžala, o to niekada nesulauksite televiziją žiūrėdami tiesiog internete.
Taigi, pasirinkę IPTV gauname visus skaitmeninės televizijos ir internetinio pramogų centro privalumus viename. Sutaupome nepirkdami nei radijo imtuvo, nei muzikos ar DVD grotuvo. O kabelinė televizija suteikia tik daugiau kanalų ir stabilesnį signalą už transliuojamą oru. Lyg ir pasirinkimas aiškus?
Lietuvoje šiuo metu – taip. Žmogus, dar randantis dėl ko spoksoti į televizorių, nepralaimės, pasirinkęs IPTV. Deja, stebint Vakarų pasaulio tendencijas IPTV ateitis irgi nebeatrodo tokia šviesi.
Pavyzdžiui, Didžiąją Britaniją abonentinė filmų bei serialų nuomos internetu paslauga „Netflix“ (taip, ta pati, kuri įdiegta išmaniuosiuose televizoriuose, tačiau Lietuvoje dar neveikia) pasiekė tik kiek daugiau nei prieš metus. Tačiau jau dabar jos abonentų skaičius viršijo didžiausio Britanijos IPTV tiekėjo klientų skaičių ir toliau auga. Beje, greičiausiai, IPTV sąskaita.
Taip, IPTV kokybė išties išlieka geresnė, tačiau „Netflix“ irgi teikia HD kokybės turinį (vaizdas, tiesa, tik šiek tiek kokybiškesnis už DVD) ir, nors nesiūlo įprastų televizijos kanalų, daugeliui britų, matyt, visiškai pakanka nemokamai transliuojamų žinių bei šou.
Svarbiausias „Netflix“ privalumas – kaina. Sumokėję 5,99 svarus per mėnesį (tiek kainuoja trys bilietai metro ne piko metu) vartotojai gali žiūrėti neribotą kiekį serialų bei filmų. Deja, kol kas pasaulis įsitikinęs, kad jam geriau yra pirataujantys, o ne pigią legalią produkciją žiūrintys lietuviai, tad tokio pobūdžio legalios paslaugos mūsų šalies nepasiekia.
Taigi, išvada aiški: televizija aktuali tik kartais – jungi anteną ir žiūri atvirus kanalus. Nori daugiau turinio, bet nenori nieko naujo – užsisakai skaitmeninį kabelį. Nori visko moderniai ir daug – imi IPTV. Nekenti televizijos – nufilmavęs, kaip plaktuku daužai ekraną, dedi savo kūrinį į „Youtube“.
Aišku, dar gali tą televizorių padovanoti man. Tik „Šilelio“ nereikia – prasta interneto kokybė vis tik geriau.
