Kas pakeis „Android“ ir „iOS“? Susipažinkime su alternatyvomis

Vieni nenuilsdami pešasi, kuri operacinė sistema geresnė – „Android“ ar „iOS“. Kiti vis dar laukia, kada „Windows Phone“ subręs ir pradės džiuginti be kompromisų. Treti dar vis virkauja mirusių „Symbian“ ar „Bada“. Na, gerai, pastarųjų nedaug. Tačiau labai mažai kas pastebi, kad būtent dabar į pasaulio išmaniųjų telefonų rinką vienas po kito žengia labai įdomūs naujokai. „Mozilla Firefox“ ir kinų kurta „Smartisan“. Žadanti bet kurį dviejų branduolių procesoriumi aprūpintą telefoną paversti visaverčiu kompiuteriu „Ubuntu“ ir viską į internetą iškelianti „Firefox“ operacinės sistemos. Visa tai jau čia pat, tad pažiūrėkime, ar verta laukti.

Daugiau nuotraukų (1)

Arnoldas Lukošius

Jun 1, 2013, 1:14 PM, atnaujinta Mar 6, 2018, 12:34 AM

„Ubuntu OS“. Paversk telefoną kompiuteriu

Lietuviai šią operacinę sistemą geriau žino, kaip parduodamą su naujais kompiuteriais. Iš esmės tai „Linux“. Tiesa, dažniausiai tūlas nusipirkęs tokį kompiuterį „Ubuntu“ trina nė nepažvelgęs ir diegia piratinius „Windows“. Tokia realybė, tačiau tai nereiškia, kad atvira operacinė sistema yra prasta. Greičiau jau neįprasta.

Todėl parodoje CES2013 pristatyta „Ubuntu OS“ mobiliesiems telefonams sukėlė milžinišką susidomėjimą.

„Galimybės atrodo tiesiog svaiginančios: ta pati atvira platforma, kuri veikia visuose jūsų įrenginiuose. Bendra programinė įrangą, visiškais tarpusavio suderinamumas, galimybė pritaikyti būtent savo poreikiams“, – dar prieš parodą rašė „The Verge“.

Taigi, operacinė sistema sulaukė teigiamų įvertinimų dar metų pradžioje. Tad, nors kol kas tai atrodo egzotika, išties „Ubuntu“ specialistams paliko labai paprastos ir suprantamos operacinės sistemos įspūdį.

Sistemos neapkrauna „Java“, todėl visos programos pakankamai gerai veikia net negalingą 1GHz vieno branduolio procesorių turinčiame telefone. Beje, bijoti, kad trūks programų, irgi neverta – visos „Ubuntu“ programos veikia ir mobiliojoje versijoje, o jų jau yra 45 tūkst.

Kol kas telefonai, kuriuose iškart suktųsi ši sistema, dar negaminami, tačiau iš esmės ji gali veikti bet kuriame išmaniajame telefone. Jau dabar „Ubuntu“ gali būti įrašyta į galingesnius „Android“ sistemos telefonus ir paversti juos puikiai veikiančiais kompiuteriais. Lieka prijungti klaviatūrą, pelę, monitorių ir viskas.

„Kodėl tam netinka „Android“? Nes tai labiau liečiamam ekranui pritaikyta mobili platforma, o „Ubuntu“ puikiai prisiderina prie įprasto didelio ekrano ir valdymo pele“, – rašoma sistemos svetainėje.

Taigi, jei negąsdina telefono valdymas braukiant per ekrano kampus ir norisi įrenginio, kuris lengvai virsta kompiuteriu ir kuriame sukasi visiškai atvira, lengvai modifikuojama sistema, „Ubuntu“ jau ateina. Hmmm, o juk tikrai patraukliai skamba.

„Firefox OS“ pristatymas jau čia pat

Jau birželio 4 d. Taipėjuje (Taivanas), prasidedant elektronikos konferencijai „Computex“, „Mozilla“ kartu su „Foxconn“ surengs bendrą pranešimą. Kalbama, kad čia bus pristatyti nauji mobilūs įrenginiai su „Firefox“ operacine sistema. Pirmiausia tai turėtų būti planšetinis kompiuteris, tačiau telefonai jau irgi gaminami.

Pirmą kartą ši operacinė sistema buvo pristatyta dar praėjusių metų liepą Barselonoje (Ispanija). Jos kūrėjai taikosi į besivystančias rinkas, kur 2 mlrd. potencialių pirkėjų laukia pigių išmaniųjų nešiojamųjų įrenginių interneto naršymui.

O jau šią vasarą Brazilijoje, Kolumbijoje, Venesueloje, Lenkijoje, Vengrijoje… na, žodžiu, Pietų Amerikoje ir Rytų Europoje, turėtų pasirodyti pigūs išmanieji „Alcatel“, LG ir ZTE telefonai su „Firefox OS“.

Svarbiausias operacinės sistemos požymis – čia viskas veikia internete. Panašiai, kaip „Chromium OS“ nešiojamiesiems kompiuteriams, iš esmės tai yra interneto svetainė, kurioje sudėtos nuorodos į viską, kas jums rūpi.

Būtent todėl ir patys telefonai gali būti net labai pigūs. Aišku, didesnės aplikacijos, pavyzdžiui, navigacijos žemėlapiai, gali būti nukopijuotos į vidinę atmintį ir veikti atsijungus nuo interneto. Tačiau iš esmės idėja yra ta, kad be interneto tai tiesiog paprastas telefonas su liečiamu ekranu.

Deklaruojama, kad ši operacinė sistema yra visiškai atvira, vartotojai gali keisti bet kurį jos elementą, lengvai keistis failais, tačiau atrodo, kad išties visiškai modifikuoti viską galės tik ryšio tiekėjai.

Beje, ryšio tiekėjams tokia sistema išties labai patogi – be interneto nė žingsnio. Klausimas – ar besivystančių šalių gyventojai labai džiaugsis sutaupę ir nusipirkę pigų (greičiausiai prastų parametrų, prasto ekrano ir pigiai atrodantį) telefoną, tik tam, kad po to brangiai pirktų jam internetą.

Kita vertus, tai tik spėlionės. Išreiškę susidomėjimą programėlių kūrėjai jau seniai gavo oranžinius „Keon“ telefonus su šia sistema, kuria jai programėles, tad gal viskas atrodys kur kas smagiau.

Įdomi ir „Mozilla“ sąjunga su tradiciniu „Apple“ užsakymų vykdytoju, kinų gamintoju „Foxconn“. Akivaizdu, kad specialistų pranašystės, jog „Foxconn“ aršiai ieško naujų verslo galimybių, pildosi. Ar tik „Apple“ neteks ieškoti kito tiekėjo ir pagaliau pradėti mokėti kinams už darbą tiek, kiek jis vertas?

Sailfish OS“. Tai, ką išmetė „Nokia“, – nebūtinai šiukšlė

2010 m. „Nokia“ kartu su „Intel“ pristatė „Linux“ pagrindu veikiančią naują operacinę sistemą mobiliesiems įrenginiams – „MeeGo“. Tiesa, netrukus prarado susidomėjimą ir 2012 m. vasarą projektą vystyti perėmė Suomijos startuolis „Jolla Oy“.

Patį startuolį ir įkūrė iš „Nokia“ išėję programinės įrangos „MeeGo“ kūrėjai. Kompanija tikisi pirmuosius savo įrenginius pirkėjams pasiūlyti 2013 m. pabaigoje. Tiesa, pažado jau gegužę pristatyti prototipus taip ir neįgyvendino.

„Mūsų telefonas bus daug patogesnis vartotojui. Vartotojui nebereikės atidarinėti ir uždarinėti programų, jos visos nuolat galės būti aktyvios. Operacinė sistema visiškai atvira, viską galima pritaikyti savo interesams“, – sako kompanijos vadovas Antti Saarnio.

Nors „Jolla“ sunkiai randa programėlių kūrėjų, didelis „Sailfish OS“ pliusas, kad pasitelkus papildomas aplikacijas joje gali veikti „Android“ programėlės. Aišku, geriausiai operacinės sistemos galimybes išnaudotų specialiai jau rašytos programos.

Darbas aktyviai tęsiamas. Tačiau aktyviai kuriama ir konkurentė šiai atvirai platformai

Tizen OS“. O jei „Samsung“ paliks „Android“?

Tai dar viena „Linux“ pagrindu veikianti operacinė sistema. Tiesa, jos atvirumas gan abejotinas, o licencijavimo tvarka itin sudėtinga. Mat „Tizen “ kurta naudojant atvirą platformą, kuri kažkokiu keistu būdu sukergta su „Samsung“ priklausančia „Bada“.

Nors jau išleista „Tizen 2.1 Nectarine“ atnaujinta operacinės sistemos versija, „Samsung“ kol kas šią sistemą įdiegė tik dviejose savo vaizdo kamerose.

Kol kas jokių sistemos ypatybių neaptikau, tad ir neišsigalvosiu. Faktas, kad ji pritaikoma ir mobiliesiems įrenginiams, ir išmaniesiems televizoriams, ir automobilių kompiuteriams. Gegužės pabaigoje San Franciske vyko „Tizen“ kūrėjų konferencija, o jei „Samsung“ kada nors rimtai nuspręs į savo įrenginius diegti tik savo operacinę sistemą, „Android“ kūrėjai tai pajus labai skausmingai.

„Smartisan OS“. Dar vienas „Apple“ žudikas?

Kinijoje jau legenda tapęs verslininkas Lou Younghao, kovo mėnesį pristatęs savo kompanijos „Hammer Technologies“ sukurtą operacinę sistemą mobiliesiems telefonams „Smartisan OS“, lyg ir nubrėžė naują Kinijos technologijų vystymosi etapą. Šalis, ilgai buvusi pigia kitur kurtų produktų gamintoja, po truputį pradeda kurti pati.

„Birželio 15 d. visuomenei suteiksime galimybę atsisiųsti mūsų programinės įrangos beta versiją, o pačioje kitų metų pradžioje pristatysime ir pačių pagamintą telefoną, kuriame veiks ši operacinė sistema, – lyg koks revoliucijos didvyris rėžė verslininkas. – Tik mūsų gaminami produktai yra pakankamai geri mūsų kurtai operacinei sistemai. Tik mūsų kurta operacinė sistema pakankamai gera mūsų gaminamiems produktams!“

Kažkas panašaus į „viena šalis, viena gamykla, vienas kūrėjas“, ar ne? Išties ne visai – nors „Smartisan OS“ kurta kaip operacinė sistema kinų gamybos telefonams „Xiaomi“ ir „Meizu“, ji galės suktis ir „Samsung“ bei „HTC“ gaminamuose telefonuose. Tik jau ne „Apple“ gaminamuose telefonuose. Tik jau ne „Apple“!

„Mūsų tikslas yra galutinai nužudyti „Apple“!“ – užbaigdamas sistemos pristatymą savo požiūrį į JAV gigantą, beje, viską gaminantį toje pačioje Kinijoje, išreiškė Lou Younghao.

Tiesa, nors milijonai kinų ploja katučių, specialistai kur kas skeptiškesni. Jų nuomone, triukšmingi pažadai slepia neįspūdingą technologiją. Galų gale, sunku teigti, kad sukūrei kažką naujo, jei tik pakeitei „Android“ ikonėles ir giriesi vienintele nauja funkcija – pasiųsta žinutė užlaikoma kelioms sekundėms, kad galėtum įsitikinti, jog nesuklydai ir nebūtų gėda nusiuntus ne tam ar ne tai.

„Padarė kelis smulkius pakeitimus ir rėkia. Tai tipiškas „kinų išradimas“. Kita vertus, net jei „Hammer Technologies“ nepasiseks, kompanija žengė žingsnį į priekį. Juk anksčiau kinų programavimas apsiribodavo tik programos išvertimu į savo kalbą“, – gana skeptiškai „obuolio žudikę“ įvertino Mobiliosios Kinijos aljanso sekretorius Lao Cha.

Šiaip ar taip, o netrukus viską galėsime išbandyti patys. Naujas konkurentas visada naudingas pirkėjams, bent jau tuo, kad muša kitų kainas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.