Nepasitiki „debesimi“? O juk naudojiesi juo metų metus

Kalbėti apie debesų kompiuteriją tampa madinga. Šis terminas daugelį verčia įsivaizduoti kažkur danguje esančias vietas, kuriose žmonės laiko jiems brangius duomenis ir informaciją. Tačiau toks neapibrėžtumas, kai kuriuos iš mūsų verčia nepasitikėti šia technologija – juk kiekvienas sau brangius dalykus norime laikyti kuo arčiau savęs. Bet tiesa yra ta, kad bijoti nėra ko, atsižvelgiant į tai, jog milijonai žmonių (galbūt įskaitant ir jus, mielas skaitytojau) debesų technologija paremtomis paslaugomis naudojasi metų metus.

Daugiau nuotraukų (1)

įdebesis.lt

Aug 2, 2013, 2:01 PM, atnaujinta Mar 2, 2018, 4:58 AM

Tipinis internautas debesų kompiuteriją įsivaizduoja taip: toli nuo vartotojo esančios duomenų talpyklos saugo duomenis iki tol, kol vartotojui jų prireikia. Paslaugos teikėjas (apie kurį, deja, naudotojas nieko nežino) kontroliuoja šiuos duomenis ir juos pasiekti leidžia tik jų savininkui. Tačiau „debesies“ funkcionavimo principas yra kiek sudėtingesnis. „Debesis“ nėra „viena vieta viršuje“. Tai – didžiulis tinklas, sudarytas iš po visą pasaulį išsidėsčiusių kompiuterių. Šis kompiuterių tinklas (galime vadinti ir nuotoliniais serveriais) yra skirtas kaupti ir saugoti duomenis, kurie priklauso pavieniams vartotojams ar kompanijoms. Šie duomenis, atsidūrę tam tikrame serveryje-talpykloje, yra ten saugomi iki tol, kol jų prireikia mums, vartotojams. Duomenų saugojimo debesyje privalumų yra daug. Vienas jų – apsauga nuo netyčinio duomenų praradimo arba tais atvejais, kai dėl vartotojo kaltės fizinėse laikmenose saugotos rinkmenos būna negrįžtamai sunaikinamos. Daugelis jūsų tikriausiai prisimena laikus, kai visas nuotraukas, muziką bei kitas mums svarbias rinkmenas laikydavome fizinėse laikmenose. Tačiau retas iš mūsų šiandien nėra „DropBox“ ar „SoundCloud“ naudotojas. Debesų technologijos paslaugas naudotojai renkasi dėl vienos itin svarbios funkcijos. Tai – atsarginės kopijos. Beveik visi tokio tipo paslaugų teikėjai automatiškai daro vartotojų patalpintų rinkmenų atsargines kopijas, o tai leidžia jas atkurti netgi ištrynus. Būtent tai ir yra didžiausias „debesies“ pranašumas prieš fizines laikmenas – juk iš perlaužto ar sulieto kompaktinio disko tikimybė atkurti rinkmenas yra beveik nulinė, ar ne? Tačiau net jei tokio privalumo nelaikote reikšmingu ir vis dar nepasikliaujate „debesimi“, turiu jums blogą žinią – didelė tikimybė, kad šios technologijos paslaugomis naudojatės to net nežinodami. Esmė yra tame, jog debesies paslaugos yra senesnės nei jos taip pradėtos vadinti – su žodeliu „debesis“. Neabejoju tuo, kad daugelis metų metus naudojatės elektroniniu paštu. Nors gali pasirodyti, jog elektroniniai laiškai yra patalpinti kiekviename individualiame kompiuteryje, iš tiesų jie yra debesyje. Visi mūsų gaunami ir siunčiami el. laiškai yra patalpinti nuotoliniuose serveriuose ir į kiekvieno iš mūsų kompiuterį laiškai atsiunčiami tik tada, kai to patys pareikalaujame. Jei mano paaiškinimas pasirodė per sudėtingas, siūlau įsitikinti tuo patiems. Atidarykite savo naudojamą el. paštą, pavyzdžiui, „GMail“, kompiuteryje ir viename iš mobiliųjų įrenginių – išmaniajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Dabar, pasinaudodami vienu iš įrenginių, ištrinkite vieną elektroninį laišką. Netrukus, viename įrenginyje ištrintas el. laiškas dings ir iš kito įrenginio ekrano. Taip yra dėl to, kad visi jūsų el. laiškai „gyvena“ debesyje. Įrenginiai, kuriuose naudojama vienokia ar kitokia debesies paslauga, realiuoju laiku rodo iš nuotolinio serverio gaunamus jūsų duomenų atnaujinimus. Tiesa, toks principas nėra nei koks stebuklas ar naujovė. Šis būdas naudojamas beveik nuo pat el. pašto atsiradimo, todėl peršasi išvada, kad bent viena „debesies“ principu veikiančia paslauga internautai naudojasi gana seniai. Todėl nebijokite persikelti į „debesis“. Tai – saugesnis ir patogesnis būdas už fizines laikmenas. Daugelį metų mums atrodė, kad jos yra geriausias pasirinkimas ir mūsų duomenims ten yra saugiausia vieta. Tačiau tobulėjant technologijoms, atradome naują, saugesnį būdą, kaip apsaugoti mums brangią informaciją. Taip, „debesis“ nėra idealus, šiai technologijai dar yra kur tobulėti. Tačiau tiek verslas, tiek privatūs asmenys iš siūlomų „debesies“ paslaugų tikrai atras sau tinkamą. O perkėlę duomenis į „debesį“ įsitikinsite, jog valdyti juos nuotoliniu būdu nėra jau taip „baisu“ ar tuo labiau – nesaugu.

Tekstas iš svetainės „įdebesis.lt“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.