„Facebook“ – dešimt metų, nulis klaidų, 135 milijardai dolerių

Studento pokštas, prasidėjęs nuo noro pašiepti bendrakursius, per dešimt metų užvaldė pasaulį. 2004 m. psichologiją studijuojantis Harvardo universiteto trečiakursis Markas Zuckerbergas nutarė įrodyti, kad per savaitę gali sukurti geresnį studentus vienijantį tinklą, negu universitetas sugebėjo per dvejus metus. Tuomet 23 m. vaikinas nė neįtarė, kad sukūrė tai, kas iš principo pakeis internetą, suvienys pasaulį labiau, negu religija, sujungs žmones greičiau, negu viršgarsiniai lėktuvai. Taigi, kaip atsirado ir augo didžiausia visų laikų imperija, pavadinimu „Facebook“?

Daugiau nuotraukų (1)

Arnoldas Lukošius

Jan 31, 2014, 5:36 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 8:36 PM

Kairas (Egiptas). 2011 m. sausio 18 d. egiptietė Asmaa Mahfouz savo „Facebook“ paskyroje parašė: „Žmonės, aš einu į Tahriro aikštę.“ Žinutė nusirito per egiptiečių „Facebook“ lyg sniego lavina. 26 metų moteris išties atėjo į aikštę, prieš tai dar parašiusi: „Jei manote, kad esu nesveika ar elgiuosi kvailai, ateikite manęs pasaugoti.“ Per kelias dienas vienos moters žodžiai „Facebook“ sutraukė į aikštę tūkstančius, kurie užbaigė Egipto prezidento Hosni Mubarako erą.

Birža (Pasaulis). Jei 2013 m. liepos pirmąją būtume nusipirkę 1000 litų vertės „Facebook“ akcijų, dabar turėtume 2500 litų. Dešimtmečio proga kompanijos akcijų vertė pasiekė tą kainą, kurią prekybos pradžioje joms nustatė pats M.Zuckerbergas. O juk niekas netikėjo…

SOS vaikų kaimas (Vilnius). 2013 m. sausio 30 d. „Samsung“ pristatė išmaniųjų technologijų klasę vaikams, gyvenantiems su tėvus atstojančiais žmonėmis. Į klausimą, ką pirmiausia darys su naujais planšetiniais kompiuteriais, vaikai choru atsako: „Dalinsimės nuotraukomis „Facebook“.“

Visa tai įrodo, kokią realią galią pasaulyje turi žmones vienijantis socialinis tinklas. Jis įgalina kurti savo bendraminčių šalis nepaisant valstybių sienų, leidžia išvien veikti žmonėms, kurie niekada nesusitiks, kuria nuomones ir verčia vyriausybes. O juk prieš dešimt metų…

Studentiški juokeliai

Kodėl toks talentingas programuotojas Harvarde nutarė studijuoti psichologiją, istorija nutyli. Tačiau psichologijos žinios M.Zuckerbergui akivaizdžiai padėjo kuriant socialinius tinklus. Sukūrė jis jų ne vieną.

Pirmasis vadinosi „Coursematch“ – prisijungę prie jo studentai galėjo stebėti, kaip ir kokį mokslinį laipsnį gauna kiti.

Antrąjį, „Facemash“, jis jau kūrė su tais, kurie stojo ir prie „Facebook“ ištakų. 2003 m. spalio 28 d. pradėjusi veikti svetainė iš esmės buvo pokštas – čia galėjai palyginti dviejų studentų nuotraukas ir balsuoti, kas karštas, o kas – ne. Beje, nuotraukas į čia dėjo iš „Facebook“.

Ne to, kurį dabar žinome. Mums įprastas socialinis tinklas dar neegzistavo – tuo metu taip vadinosi asmeninės Harvardo studentų anketos, laikomos universiteto tinkle. Markas be skrupulų įsilaužė į virtualiąsias anketas, pavogė nuotraukas ir visą naktį su draugais tyčiojosi iš kai kurių bendrakursių išvaizdos (veidrodžio, matyt, jis neturėjo).

„Aš svaigstu! Dar tik antradienio vidurdienis, na, ir kas? Savo ekrane žiūriu į mūsų bendrabučio gyventojų „Facebook“ ir matau, kad kai kurie ten įkėlę klaikias savo nuotraukas. Yra veidų, kuriuos norėčiau lyginti su gyvuliais ūkyje, ir nežinau, ką žmonės išrinktų gražesnį“, – paleidęs „Facemach“ savo tinklaraštyje rašė M.Zuckerbergas.

Pokštas truko neilgai – po kelių dienų Harvardo vadovai svetainę uždarė. Vėliau M.Zuckerbergas pripažino: „Vienas dalykas tikrai akivaizdus – esu kiaulė, nes sukūriau tokią svetainę. Tačiau juk kas nors vis tiek turėjo tai padaryti…“

Socialiniai eksperimentai

M.Zuckerbergas pripažįsta, kad Harvardo universiteto studentų anketos internete išties daug kuo priminė būsimą „Facebook“. Tačiau sukūrę jas tam, kad studentai lengviau pažintų vienas kitą, universiteto vadovai nepagalvojo, jog tai gali būti įdomu ir kitiems pasaulio žmonėms.

„Facemach“ papildė anketas galimybe balsuoti už nuotraukas. O rengdamas semestro darbą M.Zuckerbergas sukūrė svetainę, kurioje sudėjo 500 vaizdų iš senovės Romos, ir bendramoksliams leido kiekvieną jų komentuoti. Už šį socialinį eksperimentą profesorius jį įvertino aukščiausiu balu. O Markas tokiu būdu sukūrė paskutinę kertinę būsimo „Facebook“ plytą – galimybę dalintis savo mintimis.

Thefacebook.com

2004 m. sausį M.Zuckerbergas kartu su kambario kaimynu Dustinu Moskovitziumi pradėjo kurti naujos svetainės kodą. Vasario 4 d. svetainė, kurios adresas tuomet buvo thefacebook.com, išvydo dienos šviesą.

„Buvo aišku, kad technologijos, reikalingos centralizuotai svetainei kurti, jau egzistuoja. Visi nuolat kalbėjo apie universalų „Facebook“ Harvardo studentams, tad atrodo kvaila, kad universitetas dvejus metus kankinosi ir nepadarė to, ką aš padariau per dvi savaites. Ir padariau geriau“, – pasakojo M.Zuckerbergas.

„Kai Markas paleido svetainę, jis apie ją papasakojo keliems draugams. Vienas jų pasiūlė žinutę išplatinti bendrabučio elektroniniu paštu – jį skaitė kokie 300 žmonių. Visą naktį stebėjome, kaip registruojasi žmonės. Po 24 val. „Thefacebook“ jau buvo apie 1500 narių“, – prisimina D.Moskovitzius.

Po šešių dienų trys paskutinio kurso studentai bandė skųsti Marką, kad jis pavogė jų idėją, kai apsiėmęs padėti kurti socialinį tinklą „HarvardConnection“ sukūrė analogišką savąjį. Tačiau vyrukui pavyko skandalą užgniaužti, o po mėnesio „Thefacebook“ jau naudojosi daugiau negu pusė Harvardo studentų.

2004 m. kovą „Facebook“ pradėjo plėstis į kitus JAV universitetus – Stenfordo, Kolumbijos, Yale'io. Markas kompanijoje įdarbino senus savo draugus: verslu rūpinosi Eduardo Saverinas, programuotoju tapo D.Moskovitzius, apipavidalintoju – Andrew McCollumas, atstovu spaudai – Chrisas Hughesas.

Jau vasarą „Facebook“ tapo registruota korporacija, svetainė veikė daugelyje JAV ir Kanados mokslo įstaigų. Pirmuoju „Facebook“ prezidentu tapęs M.Zuckerbergo mentorius Seanas Parkeris darbo ėmėsi iš peties – jis buvo pirmas žmogus, pstikėjęs, kad „Facebook“ laukia stulbinanti ateitis.

Pinigai ir kontrolė

2004 m. birželį jauna kompanija persikraustė į Paolo Altą (Kalifornija, JAV), o 2005 m. už 200 tūkst. dolerių išsipirkusi interneto vardą „Facebook“ pavadinime atsikratė priešdėlio „The“.

Visi žino, kad „Facebook“ yra M.Zuckerbergo vaikas, tačiau jokiu būdu negalima nuvertinti kitų indėlio. Ne kiekvienas spaudos atstovu paskirtas draugas turi tiek talentų, kiek Ch.Hughesas. Jis tai dar kartą įrodė 2008 m., kai stulbinančiai sėkmingai internete suorganizavo Baracko Obamos rinkiminę kampaniją.

Prezidentas S.Parkeris rado pirmąjį investuotoją. Iki 2004 m. vasaros iš asmeninių M.Zuckerbergo bei Eduardo Saverino lėšų gyvavusi kompanija gavo 0,5 mln. dolerių. Juos skyrė investuotojas Peteris Thielas.

Su investuotoju S.Parkeris sugebėjo susiderėti taip, kad už tokią sumą jam teko tik 10,2 proc. pradedančiosios kompanijos akcijų ir viena iš penkių vietų „Facebook“ valdyboje – tris jų valdė pats Markas. Panašios pinigų gavimo neprarandant absoliučios valdžios strategijos M.Zuckerbergas sėkmingai laikosi iki šiol.

Nors 2005 m. „Facebook“ patyrė 3,63 mln. dolerių nuostolio, per tuos metus iš pradedančiųjų verslą remiančios kompanijos „Accel Partners“ gavo 12,7 mln. dolerių investicijų ir buvo įvertinta 98 mln. dolerių. 2006 m. iš įvairių investuotojų įmonė surinko dar 27,5 mln., o kompanijos vertė pasiekė 0,5 mlrd. dolerių.

Svarbiausia, kad visą tą laiką „Facebook“ valdyboje liko tie patys trys žmonės, o dvi laisvas vietas valdė M.Zuckerbergas.

Nepardavimas ir kontrolė

Nuo 2005 m. vasaros žiniasklaida vis gromuliavo gandus apie būsimą „Facebook“ pardavimą. Markas juos vis neigė, o žiniasklaida vis prikeldavo – o kaip gi kitaip, juk „MySpace“ pardavė, o kuo „Facebook“ geresnė?

2006 m. kovo 28 d. „BusinessWeek“ pranešė, kad vyksta rimtos derybos dėl „Facebook“ pardavimo, nežinomas pirkėjas siūlo už kompaniją 750 mln. dolerių, o Markas prašo 2 milijardų.

Gandai vėl nepasitvirtino, tačiau tų pačių metų rugsėjį M.Zuckerbergas išties pradėjo rimtas derybas su pareiškusia norą pirkti jo kūrinį bendrove „Yahoo“. Siūloma suma siekė milijardą dolerių ir, nepaisydamas valdybos nario P.Thielo pareiškimų, kad „Facebook“ verta 8 milijardų, Markas jau norėjo pasirašyti sutartį.

Jo laimei, derybas nutraukė „Yahoo“: išvydusi fiskalinių metų rezultatus, tuo metu sparčiai smigusios į bedugnę kompanijos valdyba griebėsi už galvos ir apie milijardines investicijas užmiršo. Jų bėdos.

Kitais metais M.Zuckerbergas jau kalbėjo, kad niekada nesvarstė galimybės parduoti „Facebook“, o ir viešasis akcijų platinimas artimiausiu metu nevyks – jam tai nėra prioritetas.

Nuo 2006 m. rugsėjo „Facebook“ galėjo naudotis kiekvienas, turintis veikiantį elektroninį paštą ir sulaukęs 13 metų. 2007 m. kompanija turėjo 30 mln. aktyvių naudotojų, 100 tūkst. verslo paskyrų ir labai rimtai pradėjo dominti rimtus investuotojus.

2007 m. rudenį „Google“ ir „Microsoft“ pareiškė norą įsigyti dalį akcijų. „Microsoft“ už 5 proc. „Facebook“ siūlė iki 500 mln. dolerių. Markas jiems pardavė 1,6 proc. už 240 mln. Žodžiu, vėl gavo pinigų ir beveik nieko už tai nedavė.

Tiesa, „Microsoft“ išsiderėjo pirmenybę gauti išmokų, jei „Facebook“ būtų likviduota, ir galimybę nemokamai skelbti tarptautines reklamas. O štai Honkongo milijardierius Li Ka-shing'as, 2007 m. lapkritį į „Facebook“ investavęs 120 mln. dolerių, gavo tik 0,8 proc. akcijų ir daugiau nieko.

Šie veiksmai pakėlė „Facebook“ kainą iki 15 mlrd. dolerių, o 2008 m. pradžioje kelių darbuotojų pigiau parduotos akcijos vėl numušė iki 5 mlrd. M.Zuckerbergas tik šaipėsi iš tokių vertinimų – „Facebook“ vis dar nebuvo pelninga, o klasikinis kompanijų vertinimo metodas, jo įsitikinimu, socialiniam tinklui visiškai netiko.

Pardavimas ir visiška kontrolė

2008 m. pavasarį kompanijos vadovybė neišlindo iš posėdžių – visi suko galvą, kaip milijonus vartotojų paversti nors kokiu pelnu. Galiausiai buvo nuspręsta, kad reikia pelnytis iš reklamos. Buvo įvykdyta didžiulė reklamos teikimo modelio reforma ir 2009-ieji tapo pirmaisiais metais, kuriuos „Facebook“ baigė pelningai.

2012 m. vasarį buvo priimtas sprendimas pradėti viešą prekybą „Facebook“ akcijomis. Tuo metu kompanija jau turėjo 845 mln. aktyvių vartotojų, per dieną tinkle jie rašydavo 2,7 milijardo komentarų (nuorodos „patinka“ paspaudimas – irgi komentaras).

Kompanijos reklamos apyvarta siekė 3,7 milijardo dolerių per metus, o pelnas – vieną milijardą.

Buvo nuspręsta, kad po akcijų pardavimo M.Zuckerbergui liks 22 proc. „Facebook“ akcijų ir 57 proc. balsų teisės. Viena parduodama akcija buvo įvertinta 38 doleriais, prekyba prasidėjo 2012 m. gegužės 18 d., per pirmą savaitę akcijos prarado 16,5 proc. vertės.

Analitikai juokėsi – bus jam pardavinėti orą, kas gi tas socialinis tinklas? M.Zuckerbergas, kurio pasiliktas turtas po truputį mažėjo, laukė. Ir išlaukė. 2013 m. rugpjūtį „Facebook“ akcijos vertė pasiekė pradinę kainą, o artėjant dešimtmečiui už ją jau davė per 60 dolerių.

Kadangi akcijas išsidalino didelis žmonių skaičius, joks kontrolinis paketas neatiteko vienai ar kitai kompanijai, Markas taip ir liko vienintelis realus „Facebook“ valdovas. Dabar kaip koks Aleksandras Makedonietis valdo visą pasaulį apimančią imperiją.

Tiesa, kontroliuoti žmonių jis negali, užtat sukūrė jiems valstybę, kurioje negalioja ir kitų kontrolė. Ir, beje, toji valstybė jam neša didžiulį pelną. O prasidėjo viskas nuo studentiško pokšto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.