„Optimisto kelionė į ateitį“ – tai intelektualus ir įkvepiantis skaitinys, supažindinantis su šių laikų mokslo herojais – įtakingiausiais mokslininkais ir specialistais, puikiai žinančiais, kokie lobiai slypi transhumanizmo technologijų skrynelėje.
M.Stevensonas kalbina genų inžinierius, robotų kūrėjus, nanotechnologijos entuziastus, mokslininkus, bandančius atskleisti ilgaamžiškumo paslaptį, nepriklausomus kosmoso tyrėjus, be kitų – Ray’ų Kurzweilį, Aubrey de Grey’ų, Ericą Drexlerį, Dicką Rutaną.
Autorius aplanko Oksfordą, Bostoną, susipažįsta su ne tik mąstančiu, bet ir nuotaikų kaitą išgyvenančiu robotu, dalyvauja povandeniniame ministrų kabineto posėdyje Indijos vandenyne...
Markas Stevensonas – britų rašytojas, verslininkas, kriptografijos specialistas, mąstytojas futurologas, pusiau profesionalus muzikantas ir humoristas. 1992 m. su pagyrimu baigė Salfordo universiteto informacinių technologijų specialybės studijas. Jis yra Karališkosios Menų draugijos narys, šiai draugijai priklausė ar priklauso tokios asmenybės, kaip Charlesas Dickensas, Benjaminas Franklinas, Stephenas Hawkingas.
Marką Stevensoną kalbina britų žurnalistas Yves de Contades. Pokalbis pateikiamas portale internationalexcellence.co.uk.
- Kas įkvėpė parašyti knygą „Optimisto kelionė į ateitį“?
- Norėjau papasakoti plačiajai visuomenei apie mokslo horizontus. Artėja pati tikriausia revoliucija ir apie tai turi sužinoti kuo daugiau žmonių. Prisipažinsiu, pradėjęs rašyti knygą apie optimizmą net negalvojau. Optimistu tapau vėliau, kai pamačiau, kokios permainos mūsų laukia.
- Su kokiomis ateities technologijomis sietinos šios permainos ir kada jų galima tikėtis?
- Knygoje daugiausia dėmesio skiriu sintetinei biologijai, robototechnikai, nanotechnologijoms, informacinėms technologijoms, klimato pokyčiams ir žemės ūkio problemoms.
Taip pat nagrinėju naujausias filosofijos tendencijas, apžvelgiu, kokį vaidmenį šiuose procesuose atlieka institucijos. Mano aprašomi pokyčiai vyks skirtingose vietose skirtingu laiku. Jei nuspręsite ignoruoti technologijų revoliuciją, bus pasekmių – prisiminkite, kas nutiko tautoms ir bendrovėms, kurios atmetė industrializmą.
- Ar svarbus psichologinis aspektas priimant artėjančius pokyčius ir plėtojant informacines technologijas, robotechniką, dirbtinį intelektą?
- Norint sukurti visuomenišką robotą (o aš tikrai sutikau tuo užsiimančių žmonių), tenka gilintis į amžinuosius klausimus, pavyzdžiui: „Kas yra sąmonė?“
Bandant sukurti sąmoningą mašiną, tenka problemą skaidyti į atskirus klausimus. Toks metodas padeda mums geriau suprasti žmogaus prigimtį ir ši informacija labai pravers ateinančiame amžiuje.
- Ar jūs, kaip optimistas, manote, kad mūsų laukia šviesesnė ateitis?
- Aš netvirtinu, kad ateitis bus geresnė, aš tik sakau, kad ji galėtų būti geresnė ir kiekvienas sąmoningas žmogus turėtų prie to prisidėti.
- Rinkdamas medžiagą knygai kalbėjotės su daugybe įdomių žmonių. Gal jie visi turi kokį nors bendrą bruožą? Ir kuris pašnekovas paliko jums giliausią įspūdį?
- Visus juos sieja troškimas padaryti pasaulį geresnį ir nė vienas iš jų nelaukia leidimo tą daryti. Ypatingo paminėjimo vertas Maldyvų prezidentas Mohammedas Nashidas – deja, jau buvęs. M.Nashidas man papasakojo savo istoriją: nuo kankinimų kalėjime (pirmtakas jį buvo įkalinęs bene šešiolika kartų) iki jo partijos inicijuotos nesmurtinės revoliucijos, kai per demokratiškus rinkimus jis buvo išrinktas prezidentu. Kai pagalvoji apie jam tekusius išbandymus, tavo paties problemos pasirodo niekinės.
- Kaip manote, kokių veiksmų turime imtis – turiu galvoje ne tik tarptautinę bendruomenę, bet ir kiekvieną iš mūsų?
- Svarbiausia mano užduotis – kovoti su cinizmu, kurį įpratome tapatinti su išmintimi, taip pat raginu glaudžiau bendradarbiauti visose srityse ir atsisakyti antagonistinės nuomonių poliarizacijos, būdingos daugumai „diskusijų“ mūsų visuomenėje.
Žvelgiant globalesniu mastu, turime iš pagrindų peržiūrėti mūsų švietimo sistemą – aš ją pavadinčiau visiška katastrofa – ir imtis reformų, mat dabartinė sistema slopina kūrybingumą, baudžia už klaidas, o į vaikus žiūri kaip į sraigtelius.
Tėvai dažnai skundžiasi, kad jų vaikai per daug klausinėja. Nesijaudinkite, jei niekas nesikeis, baigdami mokyklą jie jau bus išmokę to nedaryti.
- Kokia technologija per artimiausią dešimtmetį labiausiai pakeis mūsų gyvenimą?
- Kalba. Žmonės nelaiko kalbos technologija, bet taip yra. Ir ją pasitelkdami galime sugriauti kai kurias žalingas socialines normas. - Kuo užsiimate šiuo metu?
- Rašau antrą knygą ir antrą pjesę (pirmoji pjesė šiuo metu kaip tik statoma). Pagal mano knygą jau kuriamas 6 dalių TV serialas (tiesa, darbai juda lėtai), galbūt pasirodys net filmas.
Be to, steigiu Pragmatiškų optimistų lygą, kad veiklūs žmonės turėtų kur susitikti. Šiuo metu dirbu konsultantu plataus masto socialiniame projekte, kuriuo siekiama pagerinti Afrikos gyventojų socialinę gerovę.
Parengė Jūratė Dzermeikaitė
