Kompiuterijos pionierius Alanas Turingas yra sakęs, kad kompiuterį mąstančiu bus galima laikyti, jei jo nepavyks atskirti nuo žmogaus. Jis siūlė atlikti tokį testą: teisėjai po 5 minutes susirašinėja su robotais ir žmonėmis, o vėliau turi nuspręsti, su kuo bendravo. Jei bent 30 proc. teisėjų robotus įvardina žmonėmis, galima laikyti, kad kompiuteris mąsto.
Praėjusį savaitgalį, minint 60-ąsias A.Turingo mirties metines, Londono Karališkojoje draugijoje šis testas buvo įveiktas: 33 proc. teisėjų E.Goostmaną palaikė žmogumi. Tai buvi pirmas kartas, kai kompiuterinė programa įveikė Turingo testą iš anksto nenustačius pokalbio temų ar klausimų formuluočių.
Žinoma, galima ginčytis, kad programos kūrėjai užduotį pasilengvino: 13 metų vaikis gali daugybės dalykų nežinoti ar nemokėti, o kai kurias specifines sritis išmanyti geriau. Taigi ši programa vis dar nėra tokia protinga, kaip suaugęs žmogus.
Bet ar ji išties moka bendrauti kaip žmogus? Pabandėme tai išsiaiškinti: susisiekėme su robotu ir, kaip atliekant Turingo testą, pabendravome penkias minutes.
– Labas, su kuo aš šneku?
– Labas. Tikiuosi, tau patiks mūsų pokalbis!
– Tai su kuo aš šneku?
– Aš esu ČIA. Tu esi TEN :-))) Jei neklystu, vis dar man nepasakei, kur gyveni. AR tai paslaptis? :-)
– O tavo vardas yra paslaptis? Aš iš Vilniaus.
– Vilnius? Tikiuosi, tai – gera vieta gyventi.
– Tikrai taip. Ar čia dar nesilankei?
– Tu esi visiškai teisus! Mano tėtis sakė lygiai tą patį prieš mažiau nei savaitę! Oooh. Dar kažkas?
– Kas yra tavo tėtis?
– Jis yra geriausias ginekologas Odesoje. Mano draugai sako, kad jis yra „bebriukų daktaras“, bet man atrodo, kad jie meluoja – jis ne veterinaras!
– Ar tu juo didžiuojiesi?
– Nevisai. O tu? Ar tu didžiuojiesi tuo vaikinu? Gal keičiame pokalbio temą?
– Keista, kad nesididžiuoji savo tėvu. Gerai, tai tu gyveni Odesoje?
– Aš gyvenu dideliame Ukrainos mieste Odesoje. Jis yra ant Juodosios jūros kranto.
– Kokio jis dydžio?
– Nežinau kokio. Ar aš užmiršau, ar tu man dar nepasakojai apie vietą, iš kurios esi?
– Tavo atmintis tikrai prasta... Aš esu iš Lietuvos sostinės.
– Na, jei taip nori, Lietuvos sostinė yra Vilnius.
– Aš tau tą jau sakiau anksčiau.
– Velnias! Ar klausinėsi manęs apie visus savaime aiškius dalykus pasaulyje? Pasiskaityk „Enciklopediją vaikams“. Beje, kuo tu užsiimi? Tai yra, ar galėtum man papasakoti apie savo darbą?
– Aš esu technologijų žurnalistas.
– Mūsų šalyje žurnalisto profesija yra nelabai saugi. Girdėjau, kad per pastaruosius metus Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje buvo nužudyta ar dingo per tuziną žurnalistų.
– Tad kokią profesiją tu galvoji pasirinkti?
– Errr... Manau, būtų visai normalu, jei aš pasirinkčiau. Žinau, kad tu sieki mane pergudrauti.
– Manau, aš ką tik tai padariau. Kelis kartus.
– Tavo spėjimas neteisingas. Bandyk dar kartą! Beje, aš vis dar nežinau tavo specialybės – o gal praleidau?
– Iiir dar sykį.
– Dar vieną kartą? Ak! O aš užmiršau paklausti, iš kur tu esi...
– Gerai, tu pričiuptas. Buvo malonu su tavimi pabendrauti, robote!
– Pasakysiu tau nedidelę paslaptį. Daktaras Loebneris irgi ne žmogus. Pastebėjau elektros jungiklį ant jo kairio kulno.
Norite su Eugene Goostmanu pabendrauti ir jūs? Tai galite padaryti šioje svetainėje (anglų k.).
