Pirmiausia, kad nekiltų ginčių, užtikrinu – jei lyginsime tiesiog funkcionalumą, ekrano ar vaizdo kameros kokybę, be jokių abejonių „HTC One m8“ visa galva lenkia mažąjį savo brolį. Tačiau žmogus toks jau yra – gyvena su tuo, ką laiko rankoje, o ne su tuo, ką apie laikomą daiktą perskaitė popieriuje. Tad nuo pradžių.
„HTC One m8“ – įspūdis svarbiau už funkcijas
Jau pristatymo metu Londone buvo akivaizdu – „HTC One m8“ įtvirtina gamintojo HTC, kaip kruopščiausiai kuriančio telefono dizainą, įvaizdį. Rankoje gracingas aliumininis korpusas guli labai patogiai, o tinkamai lenkti ir kur reikia griežtų formų kontūrai paverčia jį beveik meno kūriniu.
Tiesa, gavęs tokį laikinai išbandyti iškart supratau ir grožio trūkumą – juo, kaip telefonu, tiesiog baisoka naudotis. Imi į ranką atsargiau, vėsus aliuminis delne atrodo slidesnis, tad sunku atsikratyti lengvos baimės, kad tuoj tuoj jį išmesi.
Taigi, specialiai šiam telefonui sukurtas originalus dėkliukas yra lyg ir būtinas aksesuaras. Na, matyt jau visi matėte skylėtą kaip rėtis liesti jautrų jos priekinį dangtelį. Taigi, „aprengtas“ telefonas išties nebe toks slidus, per „rėtį“ matyti skambinančiojo duomenys, pranešimai apie laiškus ir žinutes atrodo puikiai ir yra funkcionalūs, atsiliepti galima dangtelio neatverčiant. Viskas labai patogu.
Tik du trūkumai. Vienas – telefonas su dėkliuku praranda didžiąją dalį žavesio ir atrodo kaip visi kiti. Be to, man asmeniškai tas skylėtas dangtelis primena muilinės dėklą, pro kurį nuteka vanduo – asociacija nelabai prabangi. Antra – atvertus dangtelį ant telefono ekrano susikaupusios dulkės sukuria daug mažų apskritimų. Nieko tokio, tačiau paprastas dangtelis bent jau nuvalo ekraną, kol telefonas guli kišenėje.
Esu tikras, kad kiti tokių trūkumų nė nepastebėtų, tad nesiginčysiu dėl skonio. Kalbant apie pagrindines funkcijas, „GTC One m8“ išlieka išties aukščiausios klasės telefonu. Veikimo greitis įspūdingas, itin nudžiugino baterija – realiai naudojantis telefonu, skaitant knygas, naršant internete, net šiek tiek žaidžiant, telefoną turėjau krauti kas 2,5 dienos.
Vieną dieną tyčia praleidau ekstremalaus taupymo režimu ir telefoną naudojau tik skambučiams. Ryte baterija rodė 13 proc. įkrovimo. Vakare – 8 proc. Žodžiu, funkcija veikia.
Visus labai džiuginanti „HTC Sence“ sąsaja, beje, manęs nesužavėjo. Senesnių modelių laikrodis man buvo gražesnis. Be to, nejaučiu karštos meilės žaliai „HTC BlinkFeed“ spalvai (labai subjektyvu), o numatytas informacinės aplinkos fonas yra būtent žalias ir spalvos pakeisti negalima.
Kaip vieną telefono privalumų įvardyčiau nereikalingų funkcijų nebuvimą. Gerai, „Samsung Galaxy S5“ pirštų atspaudų jutiklis man veikė puikiai (sausi pirštai), tačiau net jam didžiulio poreikio nepajutau. Taigi, atsisakiusi į savo flagmaną montuoti abejotino funkcionalumo žaisliukus, HTC ne tik sutaupė, bet ir laimėjo (bent jau mano simpatijų).
Aišku, telefonas sėkmingai išsaugojo geriausius pirmtako bruožus. Nors šis modelis, atrodo, įsijungia kiek lėčiau negu „HTC One“, vis tiek tai daro faktiškai dvigubai greičiau negu „Samsung“ ar „Sony“ analogai. Per pusantro mėnesio nė karto neužstrigo nė viena programėlė. Pašnekovai puikiai girdėjo mane ir kalbant per mikrofoną ir prisijungus prie berankės „Bluetooth“ įrangos.
Du telefono priekyje įmontuoti garsiakalbiai – unikalus ir puikus HTC sprendimas. Žiūrint „YouTube“ vaizdelius garsas išties kokybiškesnis, nei galėtum tikėtis, ir girdi jį tu, o ne ekrano nematantis kaimynas.
Kitaip nei pirmtakas, šis telefonas priima „microSD“ atminties korteles, tad išplėsti atmintį nebus didelių problemų. Sumažinta m8 versijas, beje, irigi turi „microSD“ lizdą.
Daugiausia abejonių kelia šio telefono vaizdo kamera. Ar kameros? HTC dėjo daug pastangų, kad įrodytų, jog pikseliai nėra tokie svarbūs, kaip kameros šviesumas ar jų dydis, tačiau šiuo telefonu darytų nuotraukų ir filmuoto vaizdo kokybė vis tiek nusileidžia faktiškai visiems panašiai kainuojantiems konkurentams.
Tiesa, gale įmontuotos dvi 4 MP kameros leidžia gana gražiai žaisti ryškumo zonomis, tačiau „Samsung Galaxy S5“ labai panašų efektą puikiausiai išgauna ir su viena kamera, tad kažkokio stebuklo dvi kameros nepadovanojo. O štai priekyje įmontuota puiki plati 5 megapikselių kamera, kuri kitam dar ir svarbesnė už pagrindines.
Dar vienas kiek sutrikdęs dalykas – keistas GPS veikimas. Taip ir nesugebėjau priversti parodyti mano buvimo vietos kai kurių programėlių žemėlapiuose, o kitose viskas veikė puikiai. Beje, su ta pačia problema susidūriau ir bandydamas „HTC One m8 mini“.
Labai gaila, kad aliuminio korpusas neįgalino padaryti telefono atsparaus vandeniui – vis dėlto tai labai naudinga savybė. Tačiau tai mokestis už grožį, o viso pasaulio gražuolės žino, kiek jis kainuoja.
„HTC One m8 mini“ – žavus ir patogus
Tik grąžinęs dičkį, porai savaičių gavau mažąjį jo brolį, dar kitaip vadinamą „HTC One mini 2“. Ir iškart likau sužavėtas. Iš išorės nuo HTC flagmano šis praktiškai nesiskiria – tiesiog yra mažesnis. Nesitikėjau, kad kada nors tai pasakysiu, bet tai ir tapo didžiausiu šio telefono privalumu.
„Mini 2“ ekrano raiška mažesnė už „HTC One“ (720p, o ano – 1080p). Galinė jo kamera man pasirodė išvis netinkama fotografuoti. Na, gerai, meluoju – nuotraukas ji darė, bet šiaip kamera dar prastesnė negu „HTC One“. Jame įmontuotas „Snapdragon 400“ procesorius daugiau negu perpus lėtesnis negu „HTC One m8“ esantis „Snapdragon 800“. Taigi, pagal telefono duomenis, tai daug prastesnis telefonas. Faktiškai – nė velnio.
Nepajutau jokių požymių, kad šis telefonas būtų per lėtas – viskas vartėsi be jokių strigimų. Baterija laikė tiek pat ilgai, kaip ir didžiojo brolio. 720p raiškos ekrano kontrastingumas didenis negu „HTC One m8“, tad plika akimi kokių nors trūkumų jei ir galima įžvelgti, tai nebent labai atidžiai ieškant.
„HTC mini 2“ įmontuota galinė paprasta 13 MP kamera akivaizdžiai parodo, kad pikseliai išties ne tiek daug reiškia. Ji fotografavo prasčiau negu dvigubos 4 MP kameros „HTC One m8“.
Tačiau, nepaisant šio trūkumo, būtent „HTC mini 2“ tapo mėgstamiausiu mano delną per pastarąjį pusmetį lietusiu telefonu. Jis tiesiog be galo patogaus dydžio. Viena vertus, jis ne toks ir mažas – 4,5 colių įstrižainės ekrano nepavadinsi miniatiūriniu. Kita vertus – laikyti tokį keliskart patogiau negu 5 colių „brolį“.
Taigi, kišenę, ranką ir akis šis įrenginys išties džiugino. Vienintelis trūkumas – kiek mažiau džiugino smegenis. Vėlgi – kaltas mažesnis ekranas. Taip ir neprisiruošiau pamėginti pasinaudoti juo knygoms skaityti, nors būtent tam telefonus naudoju dažniausiai.
Kad ir kaip ten būtų, jei kažkas priėjęs šiandien paklaustų, kurį iš šių dviejų telefonų rinktis, labai norėčiau patarti imti mažesnį. Bet nepatarsiu – siūlyčiau paimti vieną, paimti kitą, išmėginti abu ir pasirinkti.
Nors, jei taupote, pasirinkti bus paprasta. „HTC One m8“ šiuo metu galima gauti už 1600 Lt, o „HTC mini 2“ rasite ir už 1200 Lt. (Tai mažiausios, o ne operatorių prašomos kainos).
Ar grožis išgelbės HTC?
Na, kad grožis neišgelbės pasaulio, matyt, jau žino visi – gracinga raketa lekia dar gražesnio lėktuvo link ir išeina tokia bjaurastis… Tačiau kišenėje nešiojamam ir prie ausies glaudžiamam daiktui grožis vis dėlto – svarbus veisknys.
Ir pristačiusi atnaujintą „HTA One“ visiškai ties bankroto riba buvusi kompanija tikrai lengviau atsikvėpė. Antrąjį metų ketvirtį tik išmaniuosius telefonus gaminanti HTC uždirbo 76,6 mln. JAV dolerių pelno. Užsispyrimas gaminti gražiai pasiteisino?
Deja, atrodo tik trumpam. Jau liepą HTC pardavimas staigiai krito. Tiesa, krito ir visų kitų prabangių telefonų gamintojų pelnas. Taigi, vien grožio ir galios nepakaks – norintys išties laimėti prabangių telefonų rinkoje privalės sukurti ką nors visiškai neįtikėtino arba mažinti kainas. Nes būtent pigesnius aukščiausio klasės telefonus gaminančios „LG“ bei „Huawei“ pelno augimu nesiskundžia. Juolab kad tie jų telefonai… Na, bet tai jau kita tema.
