Susipažinti su universiteto studentų sukurtais įrenginiais buvo galima Mokslo atradimų dienoje, kuri yra šiuo metu vykstančio mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ dalis.
Net šio renginio atidarymo ceremoniją pradėjo robotas, kurį valdydama prezidentė Dalia Grybauskaitė nukirpo juostelę.
VGTU studentai pristatė ir kitus savo darbus. Pirmasis pasitiko jau prie įėjimo: tai – nuotoliniu būdu valdoma aštuonsraigtė skraidyklė (vadinamasis „oktokopteris“). Anot Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) docento dr. Domanto Bručo, įrenginys be akumuliatoriaus įkrovimo ore gali išsilaikyti apie 20 minučių ir pakelti iki kilogramo sveriantį krovinį (su juo, žinoma, ore kybos trumpiau). Jo gamyba kainavo per 2 tūkst. Lt. Tiesa, praktiniais tikslais jis dar nebuvo naudojamas, nors tokiais gaminiais domisi ne tik fotografai ar aplinkos stebėjimu užsiimantys žmonės, bet ir kariškiai.
Kitame stende savo suprojektuotą ir sukurtą 3D spausdintuvą demonstravo studentas Rytis Mitkus. Šis įrenginys pritaikytas spausdinti įvairius vienetinius gaminius, detales, edukacinius modelius ar prototipus iš polimerinių medžiagų. Šalia šio spausdintuvo buvo ir keletas juo pagamintų daiktų: šachmatų ir animacinių filmų herojų figūrų, krumpliaračių ir kt.
Elektronikos fakulteto stendo pažiba – nuotoliniu būdu valdoma robotinė ranka. Užsimovus specialią pirštinę, kurioje sumontuoti optiniai jutikliai, mechaninė ranka atkartoja visus pirštų judesius. Jutikliai signalus elektroninių impulsų pavidalu perduoda „Bluetooth“ ryšiu, o juos gavę robote integruoti varikliai judina pirštus.
Šalia robotinės rankos taip pat puikavosi muzikos ritmo vizualizavimo šviesa ir oro srautu įrenginys, retro stiliaus meteorologinė stotelė ir ant dviejų ratų balansuoti mokanti katė.
Dar viena inovacija, kurią ateityje tikimasi ir pritaikyti praktiškai, – veido padėtį nustatanti programa. Jos veikimą pademonstravęs AGAI Aviacijos prietaisų katedros vedėjas Darius Miniotas paaiškino, kad ateityje šią technologiją tikimasi pritaikyti aviacijoje. „Pakėlus galvą į viršų „kvadrokopteris“ supranta, kad mes norime skristi aukštyn; pasukus galvą į šoną jis irgi pasuka. Taigi idėja paprasta, belieka sugalvoti būdus, kaip tai galima panaudoti. Pradiniame variante mes kūrėme tik galvos valdymą, nes tai buvo lengviausia įgyvendinti, bet ateityje galvojame įtraukti ir rankų judesius, nes dažniausiai žmonės naudoja rankas gestikuliacijai“, – sakė D.Miniotas.
Auditorijose taip pat nestigo veiksmo: buvo galima sužinoti, kaip statomi tiltai, kas nutinka smėlio pilims žemės drebėjimų metu, ką galima sužinoti apie žmogų vien į jį pasižiūrėjus, taip pat tapti robotų programuotojais, išmatyti triukšmo ar elektromagnetinės spinduliuotės lygį.
Tačiau jauniausius parodos lankytojus labiausiai domino žaisminga paskaita: „Trys paršiukai ir muzika. Ar gali muzika nugriauti jų namelius?“ Kaip ir visiems žinomoje pasakoje, vaikai statė tris namelius: iš plytų, medžio ir šiaudų. Vėliau, nuolat garsinant muziką, buvo stebima, kas šiems statiniams nutiks. Kad garsas nesuplėšytų ausų būgnelių, stiprus paviršiaus virpėjimas buvo sukeliamas mechaniškai.
Tiesa, ne visi bandymai patvirtino prielaidą, kad pirmasis turi griūti mūrinis, vėliau medinis, o galiausiai – šiaudinis namas. Tačiau VGTU Statybos fakulteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros docentas Arnoldas Šneideris mano, kad tai – ne klaida teorijoje, o statybos brokas: „Aš manau, kad tai nuo paršiukų priklausė, kiek įdėjo pastangų statydami tuos namelius.“
