Skaitmeninio triukšmo mažinimas (dažnai žymimas trumpiniu DNR) visiškai nereikalingas žiūrint HD kokybės vaizdo medžiagą. Tiesa, gali praversti žiūrint klaikias mūsų televizijų transliacijas. Išjungiame ir stebime. Automatinė kūno spalvos korekcija, dinaminis kontrastas ir daugelis kitų automatiškai ką nors koreguojančių funkcijų irgi daugiau gadina arba apgaudinėja, o ne išties gerina. Vėliau galėsite išmėginti, ar kuri nors jų pasiteisins, įjungdami paeiliui, tačiau dažniausiai jų nereikia. Aplinkos šviesos jutiklis seka kambario apšvietimą ir priklausomai nuo jo keičia ekrano šviesumą. Jei tai nenervina, tiek to, bet dažniausiai, deja, naudinga susirasti „Ambient light sensor“ nustatymą ir jį išjungti. Išmaniojo LED apšvietimo (arba Juodos spalvos pagilinimo) visai išjungti nereikėtų, tačiau labai svarbu parinkti tinkamą režimo lygį.
Palyginti su plazminiais ar OLED televizoriais, paprasti LCD kur kas prasčiau atkuria juodą spalvą – už ekrano šviečiančių LED lempučių juodos spalvos filtras visiškai nenuslopina, todėl juoda dažnai rodoma kaip pilka. Norint tai kompensuoti naujos kartos televizoriuose įdiegta išmani LED valdymo funkcija – kai ekranas rodo juodą spalvą, toje vietoje ir LED apšvietimas užgęsta. Deja, jei ją nustatysi per aktyviai, rodomas vaizdas dažnai virs kažkokiu tamsių dėmių žemėlapiu. Tad gana dažnai geriau šią funkciją išjungti, o juodą spalvą išgauti tinkamai sukalibruojant apšvietimo lygį ir kontrastą. Arba palikti įjungtą, tačiau nustatyti labai mažą lygį ir lėtą reakciją. Kitaip žiūrėdami kokią tamsią „Hario Poterio“ sceną matysite ne prietemą, o visiška juodulį. Lieka paskutinis ir svarbiausias darbas – suderinti šviesumą, kontrastą, spalvas ir kontūrų ryškumą.
Geriau vieną kartą pamatyti…
Kadangi aprašinėti, kaip keisti spalvas ir vaizdą yra labai nedėkingas darbas, prisegėme čia vaizdo filmuk, kuriame puikiai savo darbą išmanantis, ne vieną televizorių sukalibravęs „Panasonic“ gaminių atstovas Lietuvoje Tomas Jurgutavičius praktiškai parodo, kaip ir ką reikia daryti.
Vienintelė pastaba. Kalibravimui buvo naudotas specialus „Blu-Ray“ diskas. Tačiau yra daugybė nemokamų alternatyvų. Galima atsisiųsti “AVS HD 709 Calibration Disc“, kurį su visomis instrukcijomis anglų kalba rasite čia.
Kitas variantas – pasinaudoti išmaniuoju telefonu. Tiesa, tam reikės jį kažkaip prijungti prie televizoriaus. Pavyzdžiui, specialiu laidu prijungiamu prie televizoriaus HDMI įėjimo. Jei prisijungti yra kaip, lieka parsisiųsti televizoriaus kalibravimo programėlę ir vykdyti jos instrukcijas.
Žinomiausia – „THX tune-up“ – veikia tiek „iPhone“, tiek „Android" telefonuose („Android“ versiją rasite čia). Prijungus telefoną prie televizoriaus, ši programėlė rodo įvairius testus, kurie leidžia televizoriuje nustatyti optimalų vaizdo šviesumą, kontrastą, spalvas ir dydį. Programėlė naudoja telefono kamera, kuri padeda pritaikyti testą jūsų kambario apšvietimo sąlygoms.
Gana panašiai veikia daugybę nustatymų rodanti programėlė „Screen test„.
Taigi, naudojantis išmaniu telefonu ir mokant anglų kalbą televizoriaus kalibravimas gerokai supaprastėja. Tačiau visiškai pakaks tiesiog susipažinus su Tomo instrukcijomis pareguliuoti televizorių pačiam. Galiausiai, juk jei nepasiseks, visada galima grąžinti gamintojo nustatymus.
