Kaip nauja technologija išgelbėjo pasaulį nuo piktų žmonių

Įminkite mįslę: rimuojasi su žaibolaidis, džiugina savo sparta ir efektyvumu. Kas? Visi, kurie spėjo, jog tai šviesolaidis – galite sau pasiploti. Panašu, kad plojimų Lietuvoje netrūktų – šį žodį girdime bemaž kasdien, dauguma namų ūkių jau mėgaujasi šviesolaidžio technologijos privalumais. Ir nors šį žodį girdime dažnai, ką žinome apie šviesolaidžio technologiją?

Šviesolaidžio įranga keičiama dėl spartaus technologijų vystymosi ir tobulėjimo.<br>123rf nuotr.
Šviesolaidžio įranga keičiama dėl spartaus technologijų vystymosi ir tobulėjimo.<br>123rf nuotr.
Šviesolaidžio įranga keičiama dėl spartaus technologijų vystymosi ir tobulėjimo.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Šviesolaidžio įranga keičiama dėl spartaus technologijų vystymosi ir tobulėjimo.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Eimantas Mikšys

Jul 19, 2015, 3:05 PM, atnaujinta Oct 25, 2017, 7:00 AM

Sakoma, kad, jei nori pamatyti tikrąjį žmogaus veidą, – atjunk arba sulėtink jam interneto ryšį. Šią problemą dažniausiai ir sprendžia šviesolaidiniai kabeliai bei jais tiekiamas interneto ryšys.

Pirmieji duomenys šia technologija mūsų šalyje buvo perduoti dar 1988-aisiais, o pirmasis naujos kartos tarpmiestinis šviesolaidinis kabelis buvo nutiestas tarp Vilniaus ir Kauno 1991 metais. Visgi prireikė dar beveik dviejų dešimtmečių, kad šviesolaidinis interneto ryšys būtų pradėtas tiekti ir gyventojams.

„Pirmieji klientai, kurie galėjo naudotis tuo metu labai sparčiu internetu, buvo daugiabučių namų gyventojai Didlaukio gatvėje Vilniuje ir Savanorių gatvėje Kretingoje“, prisiminė „Teo“ plėtros padalinio vadovas Edvardas Linkevičius.

Pakėlei ragelį – nutrūko internetas

Prieš šviesolaidinę technologiją buvo naudojama DSL linija. Jei naudojotės interneto galimybėmis prieš 2007-uosius, turėtumėte prisiminti, kad interneto linija buvo sujungta su namų telefonu.

Kildavo daug nepatogumų – kartais pakėlus ragelį dingdavo interneto ryšys, jis buvo dar gana brangus, būdavo duomenų arba laiko apribojimų. Tarkim internetu naudotis nuo 17 valandos iki paryčių.

Anot E.Linkevičiaus, duomenų parsisiuntimo greitis DSL linija teoriškai siekė iki 24 megabitų per sekundę (Mbps), tačiau vidutinis greitis buvo tik apie 10 Mbps. Dar blogesnė padėtis būdavo su duomenų išsiuntimu iš vartotojų kompiuterių – greitis siekė tik 0,5 Mbps.

„Šiandien techniškai jau galime siųsti duomenis į abi puses iki 1 gigabito per sekundę (Gbps) greičiu. Tačiau tai dar ne viskas, nes greitaveika nėra svarbiausias dalykas, kurį jaučiame naršydami internete ar juo labiau – žaisdami kompiuterinius žaidimus. Daug svarbesnis komforto parametras yra vėlinimas. Optika nuo vario šiuo atveju yra pranašesnė dešimtimis kartų. Optikos fizinės savybės yra neišsemiamos. Jau dabar yra techninės priemonės didinti greitaveiką 10 ar net 100 kartų“, – sakė „Teo“ atstovas.

Technologijos sparčiai keičiasi

E.Linkevičius tikino, kad didžiąją dalį interneto kabelių tiesimo kainos ir sudaro patys tiesimo darbai, kabelio kaina yra tik nedidelė jos dalis:

„Šiuo metu visos naujos interneto prieigos yra šviesolaidinės. Šviesolaidinio ar varinio kabelio kainos yra labai panašios, tačiau šviesolaidžiu duomenys perduodami daug efektyviau, o jų diegimo ir priežiūros kaina yra mažesnė.“

Anot jo, šviesolaidžio įranga keičiama dėl spartaus technologijų vystymosi ir tobulėjimo. Vidutiniškai tinklo technologijos atnaujinamos kas penkerius metus. Šiuo metu diegiant šviesolaidinį internetą naudojami tik pažangūs aplinkosauginiai sprendimai, kai skirstomajam optiniam tinklui nereikalinga elektra – taip taupomi energijos ištekliai ir mažinamas poveikis aplinkai.

Ribos dar nerastos

Pasaulyje optinio šviesolaidžio pradžia gali būti laikomi 1970-ieji, kai „Corning Glass Works“ sukūrė šiandien naudojamų technologijų prototipą. Įdomu tai, lad iki pat šių dienų dar nėra aptiktos technologijos duomenų perdavimo ribos.

Nors komerciniai paskirčiai siūlomo interneto sparta pastaruoju metu nebeauga taip, kaip anksčiau, pasaulyje šviesolaidinio duomenų perdavimo spartos rekordai fiksuojami beveik kasmet. Antai pernai skelbta, kad Centrinės Floridos universiteto komanda sugebėjo siųsti ir priimti duomenis 255 terabitų per sekundę sparta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.