Pradinukui ir kūrėjui
Kadangi jau niekas neabejoja, kad technologijos yra ateities pasaulio realybė, neduoti vaikui įrankio, kuris jį jai paruoš, nėra taip jau išmintinga. Ir galiausiai virsta tuo, kad vaikas užgrobia jūsų asmeninį išmanųjį telefoną, o tai jau gali kelti tam tikrų pavojų.
Jei nutarėte pirkti lavinantį įrenginį mažyliui, naudingiausias jam bus planšetinis kompiuteris. Pradinukui dar nereikia rinkti daug teksto, o paprastas valdymas ir lengvai aptinkamų mokomųjų programėlių gausa padės išmokti daugybę svarbių dalykų – nuo matematikos iki geografijos ar kalbos valdymo įgūdžių.
Nepaisant visų konkurentų pastangų, ligi šiol vienu geriausių planšetinių kompiuterių išlieka „iPad“. Tiesa, jis ir brangiausias. Bet investuojant reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad perpus pigesni dažnai pasensta triskart greičiau. Be to, „Apple“ siūlo išties labai daug smagių mokomųjų programėlių.
„iPad“ – tiesiog idealus įrankis auginantiems būsimą muzikantą. Šį planšetinį kompiuterį muzikai kurti dažnai naudoja net profesionalai, tad šioje srityje jis tiesiog nepralenkiamas.
Renkantis „Android“ planšetinį kompiuterį irgi nepatartume pirmiausia žiūrėti į kainą. Pigiausias daiktas greičiausiai virs tik „multikų“ žiūrėjimo įrenginiu. Tipiškos iki 100 eurų kainuojančių planšečių bėdos yra greitai išsikraunantis akumuliatorius ir prastos kokybės ekranas. Todėl koks nors lietuviškas „ACME TB715 Kids“ už 60 eurų tiks darželinukui, bet ne mokinukui.
Išskirtume „Samsung“ gaminius. Ši kompanija itin stengiasi kurti mokymui skirtus įrenginius bei paslaugas, tad rasime nemažai įdomių mokomųjų programėlių. „Samsung Galaxy Tab A“ (250 eurų) būtų puikus, bet veiks ir 100 eurų kainuojantis „Galaxy Tab 3 Lite“.
Puikūs ir atsparūs vandeniui „Sony“ gal kiek brangūs, bet labai lengvi ir ploni. Patrauklios kainos LG planšetiniai kompiuteriai. Gana kokybiški ir labai pigūs yra „Lenovo“. Verti dėmesio „Prestigio“ ir „Asus“ modeliai su „Atom“ procesoriais.
Planšetinis „Samsung Note“ – idealus įrankis būsimam dailininkui. Komplektuojamas su skaitmeniniu pieštuku, jis virta universaliu menų kūrimo įrankiu. Deja, vėlgi tai brangus malonumas, tad geriau tokį pirkti tam, kam tikrai prireiks.
Idealus ekrano dydis pradinukui būtų 8–9 coliai. 10 ir daugiau colių įstrižainės ekranai irgi puiku, bet gali būti nepatogūs, sunkoki nešioti. Įrenginiai su 7 colių įstrižainės ekranais labiau tinka filmukams ir žaidimukams.
Nepatartume pirkti planšetinių kompiuterių su „Windows“ operacine sistema. Ji kur kas labiau pritaikyta dirbti su klaviatūra, be to, čia kur kas mažesnis patogių liečiamajam ekranui pritaikytų programėlių pasirinkimas.
Žaidimams
Gal tradicinių kompiuterių šiais laikais nebėra parduodama labai daug, tačiau faktas lieka faktu – pradėjus mokytis vidurinėje, o tuo labiau aukštojoje, žmogui kompiuteris yra būtinas. Planšetinis tinka menams, žaidimams, pažinimui lavinti, o darbui vis tiek reikia kompiuterio ir to kol kas niekas nepakeitė.
Svarbiausia apsispręsti, kam jis bus skirtas. Viena kvailiausių pirkėjų frazių: „Čia vaikui, tai labai gero nereikia, bus tik mokslams ir žaidimams.“ Mat būtent žaidimams reikia paties geriausio ir brangiausio. O darbui ir mokslams – mažiausio ir patogiausio.
Ir neatmeskime žaidimų kaip nereikalingų. Jie gali tapti įkvėpimo šaltiniu ir galiausiai nulemti gyvenimo pasirinkimus ar būsimą profesiją, o tai ne mažiau svarbu negu mokėjimas linksniuoti.
Renkantis svarbu neužmiršti – kiekvienas žaidimų kompiuteris tinka rimtam darbui ir beveik nė vienas darbo kompiuteris netinka rimtam žaidimui.
Žaidimams geriausia rinktis stacionarų kompiuterį, kur atskiras monitorius, dėžė, klaviatūra ir t.t. Jį pigiau tobulinti, įdėti papildomų modulių. Gamintojas šiuo atveju nėra svarbus – viskas galiausiai priklausys nuo to, kokios kokybės, galios ir kaip derančias dalis į jį sudės tie, kurie kompiuterį rinko.
Vienas tokio kompiuterio privalumų – vaikas gali mokytis jį ardyti, tobulinti, atnaujinti pats ir geriau supras, kaip šis įrenginys veikia.
Tinkami žaidimams nešiojamieji kompiuteriai dažniausiai yra dideli ir sunkūs, gana trumpai gali veikti neįjungti į tinklą, be to, jie tikrai brangūs. Pvz., vienas žymesnių „Dell Alienware“ su ketvirtos kartos „Intel i7“ procesoriumi kainuoja per 2500 eurų ir sveria 5,4 kg.
Didelės galios kompiuterių reikia norintiems montuoti vaizdo filmus, tvarkyti daug nuotraukų, kompiuteriu kurti muziką. Tad jei yra tokių planų, geriau iškart rinktis turintį galingą procesorių ir geras charakteristikas, kitaip tiesiog teks išlaidauti perkant kitą.
Mokslui
Jei tikrai nenorite, kad vaikas žaistų, bet labai reikia kompiuterio mokslams, galite gerokai sutaupyti. Tam visiškai pakaks paties paprasčiausio varianto.
Pavyzdžiui, neseniai „Acer“ pristatytos „Aspire One Cloudbook“ serijos nešiojamieji kompiuteriai visiškai minimalūs, juose net standusis diskas labai mažas, tad jie pritaikyti dirbti debesyse. Tačiau mokslui ir daugeliui darbų to visai pakaks, o kiek per 1 kg sveriančio įrenginio kaina prasideda nuo mažiau negu 200 eurų.
Galintys skirti kiek daugiau pinigų turi itin didelį pasirinkimą. Tai ir gražuoliai „Ultrabook“, ir plonieji „Apple Macbook Air“, ir dauguma besitransformuojančių, liečiamaisiais ekranais.
Tiesa, visi tie virstantys planšetėmis ar lankstomais ekranais „Windows“ kompiuteriai nesuteiks papildomos vertės nei mokslui, nei darbui, tad nereikėtų rinktis tik dėl tokių savybių.
Studentui, kuris kompiuterį naudoja tik mokslams, idealiai tiks ploniausi nešiojamieji įrenginiai su 11–14 colių įstrižainės ekranais. Pavyzdžiui, „Lenovo Flexbook 2“, „Asus Zenbook“, „Apple MacBook Air“, „Dell Inspirion 11“.
Tokių kaina svyruoja nuo 350 iki 1500 eurų, tad šioje grupėje pasirinkimas labai didelis. Pagrindiniai privalumai – lengvumas, ilgas veikimas be tinklo, klaviatūros patogumas ir kompaktiškumas.
Universalūs
Jei norisi ir mokytis, ir padirbėti, ir šiek tiek pažaisti, galima rinktis vidutinės galios nešiojamąjį kompiuterį su kiek didesniu – 14–15,6 colio įstrižainės ekranu. Namuose juo naudotis gana patogu, tačiau su savimi į mokslus nenešiosi. Toks kompiuteris tiktų visiems šeimos nariams ir tenkins daugelio interesus.
Tikrai nesiūlytume žavėtis lėčiausiais, su „Intel Celeron“ ar „Intel Pentium“ procesoriais. Mokslui tiks, bet galima užmigti, kol įsijungs ar atliks paprasčiausią veiksmą. Idealu būtų bent „Intel i5“ procesorius, bent 6 GB RAM ir geriausia su kokia nors papildoma vaizdo korta.
„Acer Aspire“, „Lenovo Z50“, „Dell Inspiron 15“, „HP ProBook“, „Toshiba Satellite“ ir t.t. modeliai kainuos nuo 400 iki kokių 900 eurų. Galite mokėti ir gerokai daugiau, tuomet gausite geresnį ekraną, greitesnį ir didesnį standųjį diską, daugiau RAM atminties.
Svarbiausia
Kompiuteris tėra įrankis. Jis ne mokytojas ir ne iš kelio vedantis chuliganas, todėl naudos duos lygiai tiek, kiek patys iš jo paimsime. Juk nupirkę vaikui plaktuką ir nepasakę, kam jis skirtas, taip pat galime sulaukti smūgio į galvą.
Kaip ir su bet kuriuo įrankiu, šiuo reikės mokytis dirbti ir be tėvų pastangų tikėtis ko nors gero būtų naivu. Tačiau dar naiviau tikėtis, kad vaikas, negavęs pagrindinio šių dienų gyvenimo įrankio, kažkokiu būdu augs geresnis ir mokės daugiau.
Parengė ARNOLDAS LUKOŠIUS
