Įprastai apžvelgiamo įrenginio kainą nudelbiu į straipsnio pabaigą, bet šįkart pasielgsiu kitaip. Mat kainuoja šis telefonas ne taip ir pigiai – įrenginį testavimui suteikusi „Telia“ už jį prašo 799 eurų. Pas tą patį operatorių „Samsung“ flagmanas „Galaxy S8“ kainuoja 809 eurus, o pigiausia „iPhone 7“ versija – 779 eurus.
Taip, naujienai iš Kinijos „Telia“ taiko akciją – pasirašius ilgalaikę sutartį telefoną galima įsigyti maždaug šimtu eurų pigiau. Bet akcijų būna ir kitiems telefonams. Tarkim, „Bitė“ šiuo metu taiko nuolaidas „iPhone“, o pas ją pigiausias „iPhone 7“ modelis kainuoja 662 eurus.
Taigi kainos praktiškai identiškos. Ar kinų pasididžiavimas to vertas?
Viduriai – stipraus vidutinioko
Visų pirma reikia pastebėti, kad šis telefonas buvo išleistas dar pernai lapkritį, o Lietuvą pasiekė tik dabar. Tuo metu jis buvo priskiriamas planšetofonų kategorijai, kurioje, po „Galaxy Note 7“ fiasko, žiojėjo pasiūlos skylė. Tačiau šįmet balandį išleistas „Galaxy S8“ su 5,8 colio įstrižainės ekranu (ir S8+ su 6,2 colio ekranu) pakeitė žaidimo taisykles.
Bene svarbiausias rodiklis, renkantis aukščiausios klasės telefoną, yra jo techniniai parametrai. „Mi Note 2“ turi kelias stiprias savybes, bet pagal kitus duomenis iki konkurentų netempia.
Telefone „Mi Note 2“ dėmesio verti trys parametrai. Pirmasis – talpus 4070 mAh akumuliatorius. Įprastai naudojant (kelios valandos internete, šiek tiek žaidimų, skambučių ir kitos veiklos) telefonas be įkrovimo dažniausiai ištverdavo apie dvi paras – labai neblogas rezultatas tokiam planšetofonui. Antrasis – 6 GB operatyvinės atminties, kuri rūpinasi, kad uždarytos (bet neišjungtos) programos veiktų fone. Ir, galiausiai, itin talpi 128 GB vidinė atmintinė. Nors telefonas neturi „microSD“ kortelių lizdo, kuris leistų išplėsti vidinę atmintį, esamų gigabaitų bus per akis net patiems reikliausiems.
Kiti duomenys nėra tokie įspūdingi, bet gyventi galima. Tarkim, „Mi Note 2“ įmontuotas 5,7 colio įstrižainės AMOLED ekranas su „Full HD“ raiška nėra kažkoks išskirtinis, bet jo pilnai užtenka, ir kokybė gera. Ir su keturių branduolių „Snapdragon 821“ procesoriumi galima gyventi – kasdienėms užduotims jo bus per akis, bet jei naujesnio flagmano savininkas sumanys „palenktyniauti“, teks nuleisti akis.
Bene labiausiai nuvylė telefono vaizdo kamera. Jos raiška siekia 20 mln. tšk., o apertūra – f/2.0, tad esant geram apšvietimui nuotraukos išeina visai neblogos, spalvos atrodo natūraliai. Visgi prietemoje situacija liūdnesnė. Ir optinio vaizdo stabilizavimo nėra, todėl detalės nuotraukose ne tokios ryškios, kokių norėtųsi. Jei telefoną lyginčiau su vidutiniokais, sakyčiau, kad rezultatai visai neblogi, bet juk rungiasi jis su aukščiausio lygio įrenginiais, o šie yra kitame lygyje.
Galerijoje rasite keletą nuotraukų palyginimų, o laboratorinį vaizdo kamerų palyginimą žiūrėkite čia.
Maži kaprizai
Na, sakykim, „Xiaomi“ laikosi „Apple“ logikos – jos telefonai techniškai silpnesni, bet viską atperka pažangi programinė įranga.
Tiesą sakant, „Xiaomi“ ir iškilo kaip programinės įrangos gamintoja: daugybė vartotojų pamėgo jos sukurtą „Android“ vartotojo sąsają, kuri dabar vadinama MIUI. Ji įdiegta ir šiame flagmane.
Du labiausiai į akis krintantys jos bruožai – patrauklaus dizaino ikonėlės (kai kurios labai, labai primena „iOS“) ir visų programų lango pašalinimas (vėlgi, kaip „iOS“). Kitaip sakant, visos telefone esančios programėlės turi būti iškeltos į kurį nors ekraną arba sugrūstos į aplankus. Ištikimus „Android“ gerbėjus pastaroji funkcija gali erzinti, tačiau ilgainiui įprantama.
Visa kita – „Android“ su tam tikrais priedais, kuriuos jau spėjo pasičiupti ir kiti gamintojai (dubliuotos programos, užrakinta aplinka, integruota apsauga, debesija ir pan.).
Keista tai, kad praėjus daugiau nei pusmečiui nuo telefono pristatymo „Xiaomi“ vis dar neleidžia atsinaujinti „Android“ versijos į naujausią – jame įdiegta „Android 6.0.1“ („Android 7 Nougat“ išleista pernai, o jau netrukus laukiama naujos kartos „Android O“...).
Dar keistesnis buvo telefono elgesys. Per tris savaites testavimo jis bent keturis kartus nei iš šio, nei iš to persikrovė (paskutinį kartą tai įvyko šios apžvalgos rašymo dieną – norėjau susimokėti už automobilio stovėjimą, atsisiunčiau programėlę ir telefonas tiesiog persikrovė; o tada veikė lyg niekur nieko).
Nepatiko telefonui ir kai kurios programėlės. Bene labiausiai suerzinęs atvejis – „Facebook Messenger“. Susirašinėti internetu tenka dažnai ir esu įpratęs, kad gavęs žinutę telefono ekrane, virš visų programų, matau parašiusiojo veiduką. Tačiau „Mi Note 2“ kategoriškai nesutiko šios funkcijos aktyvuoti: programėlėje ją nustačiau ir telefone leidimą tam suteikiau keturis kartus, tačiau praėjus parai ar dviem šis nustatymas vis „nušokdavo“.
Prieš tokias smulkmenas būtų galima užmerkti akis, jei telefonas būtų ką tik pristatytas – gal gamintojas nepastebėjo, nespėjo ištaisyti. Bet praėjus tiek laiko viskas turėtų veikti be priekaištų.
Pasirinkimo netrūksta
Būnant Las Vegase teko čiupinėti dar kelis tik Kinijoje parduodamus „Xiaomi“ išmaniuosius. Gal dėl skubos, gal dėl konkurentų gausos (parodoje „CES 2017“ nesunku paskęsti), didelio įspūdžio tuomet jie nepaliko – atrodė sunkūs, grubūs. Gera žinia: „Mi Note 2“ ne toks. Jis – glotnus, patrauklus, tvirtas ir jį patogu laikyti rankoje. Na, gal kiek slidokas, bet šią problemą išsprendžia pakuotėje pridedamas permatomas dangtelis.
Žodžiu, su „Mi Note 2“ dizainu kinai padirbėjo rimtai. Ir jei šį telefoną būčiau gavęs iškart po pristatymo, ko gero, stebėčiausi, į kokį patogų įrenginį sutilpo 5,7 colio įstrižainės ekranas. Jis tikrai atrodo kaip rimtas „iPhone“ konkurentas.
Tačiau nuo kinų flagmano pristatymo didelių, bet patrauklių ir patogių išmaniųjų telefonų ratas gerokai išsiplėtė: „Galaxy S8 Plus“, „Huawei P10 Plus“, „OnePlus 5“... Žiūrėdamas į juos, tada į „Mi Note 2“, tada dar į „iPhone 7 Plus“, nejučia savęs klausiu: kuo „Xiaomi“ telefonas geresnis? Kodėl turėčiau rinktis jį, o ne panašiai kainuojančius konkurentus? Atsakymo taip ir nesugalvojau.
