Bet mūsų sesutės Estijos išradėjai sugalvojo sprendimą, kuris leidžia ūkininku tapti praktiškai bet kam. Teisingai: nei specifinių žinių, nei ypatingų pastangų tam nereikia. Na, beveik.
Tas sprendimas – išmanusis sodas „Click'N'Grow“.
Ūkininkas per 10 minučių
Lai neapgauna jūsų įmantrus pavadinimas: šis aparatas tėra plastmasinė vandens talpa su trimis ertmėmis augalams ir automatiškai veikiančiu apšvietimu. Kartu su juo platintojai atsiuntė šešis pakelius su specialiai paruoštomis žemėmis ir sėklomis – trys pakeliai bazilikų ir trys vyšninių pomidorų.
Gavęs pačios leidimą, suruošiau du bazilikų ir vieną pomidorų rinkinį. Išpakavus daiginimui skirtus indelius, juos reikėjo įstatyti į tam skirtas vietas „sode“ ir įpilti vandens – jo lygį nuolat rodo specialus plūduras. Kad sėklos greičiau sudygtų, gamintojas pataria naudoti specialius „šiltnamiukus“ – permatomus plastmasinius dangtelius, kurie užsideda ant kiekvieno daiginimo indelio.
Tokiu būdu, per maždaug 10 minučių, tapau ūkininku. Tiesa, „sodą“ dar reikėjo įjungti, tačiau pirmąjį vakarą elektros jam daviau tik kelias valandas – sykį įjungus, trys LED lemputės šviečia 16 valandų, o tada išsijungia 8 valandoms. Vėliau šis ciklas kartojasi.
Tam, kad augalų netrikdytų natūrali dienos šviesa, o mums vėlai vakare netrukdytų „sodo“ lemputės, kitą rytą kėliausi jo įjungti apie 5 valandą. Nuo tada įrenginys įsijungia tuo pačiu laiku, o išsijungia apie 21 val.
Pirmasis derlius
Beliko laukti. It penkiamečiai artėjant Kalėdoms, su brangiąja kone kasdien žvalgėmės į drėgmę sunkiančią žemę, bandydami įžiūrėti pirmuosius daigelius. Po kelių dienų stebuklas įvyko: iš pradžių iš bazilikų, o vėliau – ir iš pomidorų indelių ėmė stiebtis žali koteliai. Po maždaug savaitės jie pasiekė „šiltnamiukus“, tad juos nuėmiau. Sodas veši.
Na, suvešėjo jis tik dar po kelių savaičių, kurias taipogi praleidome nuolat tikrindami progresą.
Ir pagaliau: bazilikų lapams išsikerojus, nuėmėme pirmąjį derlių, kuris puikiai tiko pagardinti vakarienę.
Sakytum, nieko ypatingo – bazilikas kaip bazilikas, kvapas yra, skonis jaučiasi. Bet juk tai mūsų bazilikas – ne kažkoks pirktinis, nežinia kur augintas, kokiais chemikalais purkštas!
Ironizuoju, žinoma – ne nuo žagrės aš. Aišku, malonu žirnių, braškių, agurkų ar ridikėlių iš tėvų sodo pakrimsti, bet tinka man ir turgaus ar parduotuvės produkcija.
Taigi ir „Click'N'Grow“ didesnę naudą matau ne tame, kad gali užsiauginti savo produktą, o tame, kad bet kada jo gali gauti šviežio, ir reikiamą kiekį.
Aišku, gali nusipirkti šviežių prieskoninių augalų parduotuvėje, bet jei reikia tik kelių lapelių, o kitus vėliau teks išmesti – naudos mažai.
Bitutė su teptuku
Apie pomidorus – kita šneka. Visų pirma, derliaus teko laukti gerokai ilgiau. Tik prieš kelias dienas nuskyniau pirmą prinokusį pomidoriuką ir jis kol kas buvo vienintelis toks – kiti tebenoksta (o praėjo jau pustrečio mėnesio). Antra, lyginant su parduotuvėje parduodamais vyšniniais pomidorais, šis buvo perpus mažesnis.
Trečia, derlius nusimato ne itin didelis – ant viso augalo užsimezgė kelios dešimtys žiedų, bet dalis jų nunyko ir kol kas auga tik keliolika pomidorų. Ir ketvirta: net jei derlius sudarytų 20–30 pomidorų nuo vieno augalo, po vieną vyšninį pomidorą nelabai kur panaudosi, o bendras kiekis vis tiek yra nedidelis, tad paprasčiau jų tiesiog nusipirkti parduotuvėje.
Na, gerai, dėl derliaus kiekio yra ir mano kaltės. Matote, aš įsivaizdavau, kad išmaniojo sodo visai nereikia prižiūrėti, tik įpilti vandens (kurio vieną kartą, išvykus beveik savaitei, buvo likę visai „ant dugno“). Bet paaiškėjo, kad darbo visgi reikia šiek tiek įdėti. Pomidorų (ir kitų vaisius duodančių augalų) atveju reikia padirbėti bitute ir pasklaidyti žiedadulkes. Tai patariama daryti teptuku, šiurenant kiekvieną žiedą. Arba bent jau nesmarkiai papurtyti augalą.
Taip pat, norint gausesnio prieskoninių augalų derliaus, patariama taisyklingai juos skabyti – ne po vieną lapuką, o nukerpant centre esantį kotą ties išsišakojimu, kad augalas plėstųsi į šonus, o ne stiebtųsi aukštyn. Pradedantiesiems ūkininkams tai buvo naujiena.
Bet kuriuo atveju, likau prie nuomonės, kad toks išmanusis sodas pravartesnis norintiems namuose turėti prieskoninių augalų, nes uogų užteks nebent draugams pasiūlyti paragauti. O ir „Click'N'Grow“ kūrėjai siūlo daugiausia prieskoninių augalų indelius. Ir šiek tiek gėlių. Kurias, beje, galima tik trumpai paauginti šiame „sode“ ir vėliau perkelti į vazoną ar lauką.
Kosminė technologija už atitinkamą kainą
O dabar – įdomioji dalis, kaina. Mano testuotas išmanusis sodas originalioje internetinėje parduotuvėje kainuoja 100 dolerių (87 Eur). Senesnė jo versija kainuoja kiek pigiau – 60 dolerių (nuo naujosios ji skiriasi dizainu, LED šviestukais ir turi kiek mažesnį maksimalų apšvietimo aukštį – jis aktualus jei ketinate auginti aukštai besistiebiančius augalus). Taip pat siūlomas devynvietis sodas už 200 dolerių, o ypač pasišventę sodininkai gali įsigyti visas „augalų fermas“, kuriose telpa dešimtys augalų, bet ir kainuoja jos atitinkamai – nuo 900 iki 1300 dolerių.
Žodžiu, pradinė investicija nemaža. Užtat sodo išlaikymas nėra brangus – taupiosios LED lemputės naudoja 6 vatus ir, gamintojų teigimu, per metus triviečio įrenginio sunaudojama elektros energija kainuos ne daugiau nei 5 eurus.
Tačiau yra dar vienas pinigų siurblys. Tai – indeliai su sėklomis ir specialiai paruošta dirva, kuri tinkamai paskirsto drėgmę ir turi pakankamai reikiamų trąšų bei kitokių medžiagų. Gamintojas net giriasi, kad šie indeliai pagaminti naudojant NASA technologiją. Trijų indelių komplektas (žodžiu, visam sodui) siunčiantis iš gamintojo kainuoja 20 dolerių, o Lietuvos perpardavėjai už jį prašo 23 eurų. Kad ir kokios sėklos ten subertos.
Galima ieškoti tos dirvos pakaitalų ir nusipirkti savo sėklų, bet rezultato niekas negarantuoja.
Taip, ūkininkauti mieste – prabanga.
