Tiesą pasakius, net nežinau kodėl tokį iššūkį priėmiau - matyt, pabandyti perlipti per save galiausiai man buvo įdomiau nei atsisakyti tokios progos. Taigi, mano rankose atsidūrė "Sony Xperia XZ1 Compact".
Tik ištraukusi telefoną iš dėžutės, nustebau. Jei sakyčiau, kad nustebau gerąja prasme – meluočiau. Man nuostabą sukėlė telefono forma ir storis. Nors telefonas buvo mažiukas ir, kaip sakiau, pats tas moteriškai rankai, pasijutau, tarsi kažkas laiką būtų atsukęs mažiausiai penketą metų atgal – vien dėl jo storio.
Įsivaizduokite, kad rankoje laikote beveik centrimetro, tiksliau, 9,3 mm telefoną. Suprantu, kad skaičius galbūt nieko daug nesako, tačiau paėmus jį į ranką, sunku suvokti, kad joje tikrai XXI-ojo amžiaus telefonas. O jo stačiakampio korpuso kraštai prie naujo modelio įvaizdžio gerinimo irgi neprisidėjo – nors metalas, iš kurio padarytas korpusas, liesti buvo malonus.
Nepaisant pirmojo įspūdžio, susitvarkiau visas programėlės ir susidėliojau jas taip, kaip man patogu.
Pirmiausias dalykas, kurį išbandžiau – telefono atrakinimo piršto atspaudu funkcija, įrengta telefono įjungimo/išjungimo mygtuke, briaunoje. Pirmosiomis dienomis telefonas visada atpažindavo mano atspaudą. Vis duodavau vienam ar kitam draugui išbandyti šią funkciją, tikėdamasi, kad "Sony" susimaus ir kažkas su savo pirštu įrenginį atrakins – bet atspaudo atpažinimas veikė tiksliai ir reaguodavo tik į manąjį atspaudą.
Vis dėlto, bandymo laikotarpiu pasitaikė keletas atvejų, kai pridėjus pirštą, jutiklis nereagavo. Vis bandžiau valyti tiek pirštą, tiek telefoną, bet vis tiek jo atrakinti nepavykdavo – tad tekdavo pasinaudoti atsarginiu pasirinktu rankiniu kodu.
Apibendrinant, pasižaidimas buvo visai smagus ir patogus telefono naudotojui jau vien dėl to, kad mygtukas, prie kurio reikia pridėti piršto atspaudą, buvo labai patogioje vietoje. Ne telefono apačioje, ne nugarėlėje gale, bet ant prietaiso briaunos.
Pliusas telefonui ir "Sony" kompanijai ir už integruotą "Sony" televizoriaus pultelį telefone. Dar neatrakinus buto durų ir telefonui prisijungus prie interneto, televizoriaus valdiklis automatiškai iššokdavo mano telefone ir sutaupydavo kelias sekundes laiko jam įjungti. Dar vienas pliusas – sinchronizacija su "Playstation" – tik, tiesa, šio privalumo išbandyti taip ir neteko.
Kalbant apie nuotraukų kokybę ir puikią kamerą, tai, ko gero, geriausias dalykas, kurį galėčiau įvardinti šiame telefone. Ir kažkaip visai nenuostabu: juk "Sony" pasaulyje yra tikras kamerų meistras ir gamina daugiausiai jutiklinių kamerų, kurias naudoja apie 80% profesionalių fotoaparatų.
Galinė kamera viena geriausių, kokia tik teko naudotis – 19 MP ir dar turi sensorinį fokusavimą. Priekinės kameros raiška, skirta asmenukėms, skųstis taip pat negalima - 8 MP.
Baterija – 2700 mAh talpa, ir ji man laikydavo dvi dienas. Sakydama dvi dienas, omenyje turiu nuolatinį telefono naudojimą kalbant su pašnekovais bei nuolat veikiančią balso įrašų programėlę, todėl reziumė - manau, rezultatas neblogas.
Tiesa, jei namuose turite ne vieną mobilujį ir dažniausiai kraudovote visus tuo pačiu įkrovikliu, gali tekti kiek nusivilti - nes "Xperia XZ1 Compact” jau turi USB-C jungtį, tad senesnio modelio (micro USB) laidai jau nebetinka. Tagi, tą bandymų savaitę teko naudotis dviem atskirais įkrovikliais vietoje vieno – kas nebuvo labai patogu.
Vis dėlto vienas dalykas erzino užvis labiausiai. Niekaip negalėjau išjungti automatinio žodžių taisymo rašant žinutes. Kolegoms vis nusiųsdavau kokią nesąmonę, o šie, žinoma, supratę, kad tai automatinis taisymas, atrašydavo dar didesnę – tačiau jei telefonu būtų reikėję naudotis ne savaitę, tai būtų buvęs rimtas šio modelio minusas.
Savaitė su naujuoju "Sony" buvo įdomi. Tačiau jai pasibaigus jau plojau rankomis, grįžusi prie savojo mobiliojo. Matyt tai – pripratimo reikalas.
