Patarė, ką daryti su nebenaudojamu kompiuteriu ar telefonu

Remiantis 2017 m. atlikta reprezentatyvia gyventojų apklausa, 18 proc. elektroninių prietaisų namuose yra nenaudojami. Kol vieni daiktus kaupia su mintimi „o gal prireiks“, kiti ieško būdų kaip trūkstamus daiktus įsigyti pigiau. Anot ekspertų, antrinis panaudojimas – tai ekologiškas šios problemos sprendimo būdas, padedantis ne tik atsikratyti be reikalo kaupiamų nenaudojamų elektronikos prietaisų, bet ir papildyti kišenes parduodant nebereikalingus daiktus.

 Remiantis 2017 m. atlikta reprezentatyvia gyventojų apklausa, 18 proc. elektroninių prietaisų namuose yra nenaudojami. Kol vieni daiktus kaupia su mintimi „o gal prireiks“, kiti ieško būdų kaip trūkstamus daiktus įsigyti pigiau.<br> 123RF nuotr.
 Remiantis 2017 m. atlikta reprezentatyvia gyventojų apklausa, 18 proc. elektroninių prietaisų namuose yra nenaudojami. Kol vieni daiktus kaupia su mintimi „o gal prireiks“, kiti ieško būdų kaip trūkstamus daiktus įsigyti pigiau.<br> 123RF nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

LRT.lt

Jan 18, 2018, 1:43 PM, atnaujinta Jan 18, 2018, 1:49 PM

Atlikto tyrimo duomenimis, antriniam panaudojimui daugiausiai atiduodami kompiuteriai. 2 iš 10 apklaustųjų, nusprendę atsisakyti savo kompiuterio, jį pardavė kitam asmeniui arba taisyklai, o 43 proc. gyventojų – padovanojo. Dažna kompiuterio keitimo priežastis tampa jo sulėtėjimas, nefunkcionalumas, tačiau nereikėtų skubėti jo išmesti. Įdiegus aplikacijas (angl. computer clean-up application), kurios išvalo kompiuterį nuo nereikalingų failų, susikaupusių paprasčiausiai naršant internete arba operatyviosios atminties (RAM) papildymo įsigijimas už nedidelę sumą, gali lengvai „prikelti“ seną kompiuterį antram gyvenimui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Anot EPA direktoriaus Lino Ivanausko, taip sutvarkytas kompiuteris gali būti toliau naudojamas pačių arba perleistas vaikams, tėvams, taip pat tinkamas pardavimui.

„Nors gana didelė Lietuvos gyventojų dalis kompiuterius atiduoda antriniam panaudojimui, visgi nemažai jų, kaip ir telefonų bei televizorių, nugula į nenaudojamų namie besikaupiančių daiktų zoną. Pakeitus prietaisą nauju, reikėtų nedelsiant sugalvoti, kas bus daroma su senuoju – parduodamas, dovanojamas ar išmetamas, jei jau nebeveikia, nes be tikslo laikomi namie šie daiktai sparčiai nuvertėja. Toks elgesys būtų ekologiškas ir atsakingas – taip taupomi ištekliai“, – pasakoja L. Ivanauskas.

Kitas prietaisas, kuris yra dažniausiai keičiamas ir gali būti sėkmingai perduotas antriniam panaudojimui – mobilusis telefonas. 4 iš 10 atsisakiusiųjų savo telefono jį padovanoja kitam asmeniui, o 20 proc. apklaustųjų parduoda kitam asmeniui arba taisyklai. Nusprendus pakeisti telefoną, senąjį galima atnaujinti ir padovanoti artimiesiems ar net parduoti. Sudužęs telefono ekranas, nubraižyti kampai – lengvai atnaujinamos estetikos detalės. Visgi kalbant apie rimtesnius gedimus, rekomenduojama apsilankyti mobiliųjų telefonų taisykloje ir išsiaiškinti tikrąją gedimo priežastį. Galbūt vienos detalės pakeitimas gali garantuoti dvigubai ilgesnį telefono naudojimo laikotarpį.

Kitas prietaisas, kuris sparčiai evoliucionuoja – televizorius. Dalis žmonių seno televizoriaus atsisako ne dėl to, kad jis sugedo, o dėl to, kad atsirado naujesnis ir turintis daugiau funkcijų. Taip išmanieji televizoriai pakeitė kone visus kineskopinius. Nusprendus atsisakyti seno televizoriaus, nereikėtų skubėti išmesti, jį galima padovanoti tiems, kurie jo neturi, pavyzdžiui, sunkiai besiverčiančiai šeimai, senelių ar vaikų namams, taip pat parduoti antrinėje rinkoje. Tik vėlgi – to imtis nedelsiant, kai tik senojo televizoriaus nebereikia, nes jo kaina su laiku antrinėje rinkoje mažės.

Pasak L. Ivanausko, antriniam panaudojimui tinkami ir visi kiti elektronikos prietaisai, jei tik jie saugiai ir tvarkingai veikia. Sugedusių prietaisų juo labiau nereikėtų kaupti namie – atsakingiausia būtų juos išmesti į elektroninėms atliekoms skirtus konteinerius ir taip užtikrinti, kad šie prietaisai pasieks saugius perdirbėjus.

Elektronikos platintojų asociacija (EPA) visoje Lietuvoje yra įrengusi daugiau nei 4 tūkst. elektronikos atliekų surinkimo vietų dažnai lankomose parduotuvėse, bibliotekose, seniūnijose ir t. t. Juose galima išmesti baterijas, smulkiuosius elektronikos prietaisus (pvz., telefonus, įkroviklius, barzdaskutes ir kt.). Apie arčiausiai namų esančias elektronikos atliekų surinkimo vietas galima sužinoti EPA tinklalapyje ar parsisiuntus nemokamą mobiliąją programėlę „Rūšiuoklis“. Pilnos komplektacijos stambiagabaritę elektroniką (pvz., šaldytuvus, skalbykles, šaldiklius ir t.t.), gyventojų patogumui EPA surinkėjai išveža iš namų nemokamai. Juos išsikviesti galima telefonu 8695 55111 arba užpildžius formą internete.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2017 m. vasario 17–24 dienomis, jos metu apklausta 1013 gyventojų iš visos Lietuvos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.