Žinoma, kartu su naujomis technologijomis atkeliauja ir baimė, o prie to labai prisideda ir įvairūs filmai. Daugelyje jų, rodoma kaip itin protingos mašinos nusprendžia nebebūti pavaldžios savo kūrėjams ir sukilusios ima naikinti žmoniją. Tačiau skaitmeninės rinkodaros specialistas Adomas Baltagalvis ramina ir sako, kad dirbtinis intelektas turi ne tik blogą, bet ir gerą pusę.
„Taip, daugelyje filmų dirbtinis intelektas yra vaizduojamas kaip didžiausias blogis, tačiau prisiminkime ir tokius filmus kaip „Tarp žvaigždžių“ (angl. „Interstellar“) arba „Ji“ (angl. „Her“). Čia dirbtinis intelektas yra be galo protingas, bet jis nenaikina, o padeda žmonijai“, – teigia A.Baltagalvis.
Virtualūs asistentai visur ir visada
Pagrindinė tema, į kurią „Login“ konferencijoje koncentravosi specialistas – virtualūs asistentai, kurie šiandien mus vis mažiau ir mažiau stebina. A.Baltagalvis pažymi, kad viena inovatyviausių šių asistentų savybių yra ta, kad jie gali suprasti žmogaus kalbą. Jei ruošiamės į darbą ir neturime laiko prieiti prie termometro, galime paklausti asistento telefone koks dabar lauke oras, arba jei abi rankos užimtos, galime paprašyti asistento paskambinti draugui ar šeimos nariui.
Tiesa, reikia nepamiršti, kad virtualūs asistentai patenka į siaurojo dirbtinio intelekto kategoriją – tai reiškia, kad jie yra dar labai toli nuo suvokiančio dirbtinio intelekto, apie kurį svajoja visas pasaulis. Kai kurie specialistai net gi abejoja, ar tokį dirbtinį intelektą mes apskritai kada nors turėsime.
A.Baltagalvis mini Josephą Wizenbaumą – kompiuterių mokslininką, kuris sukūrė vieną pirmųjų natūralios kalbos apdorojimo programų „Eliza“. Mokslininkas yra pasakęs, kad niekada negalėsime kalbėti su mašina, nes ji niekada nejaus, ką kalba – ji bus išmokusi tik pasakyti tai, ką reikia.
„Eliza“ buvo susidomėjęs visas pasaulis, žmonės manė, kad pagaliau buvo sukurta technologija, leidžianti prabilti mašinoms. Deja, bet viskas buvo kiek kitaip, nei atrodė. Pats J.Wizenbaumas pasakė, kad jokio dirbtinio intelekto čia nėra ir mašina paprasčiausiai žino, kada ir ką jai reikia atsakyti. Na, bet panašu, kad niekas mokslininko pastabų nepaisė – nes dar ir šiandien stengiamės vis labiau tobulinti dirbtinį intelektą.
Virtualių asistentų įvairovė
Ilgą laiką žmonija bandė sukurti technologiją, kuri suprastų ką mes kalbame. Dabar jau turime mašinas, kurios sugeba paversti garso bangas žodžiais ir po truputį mokosi iš to, ką mes joms sakome – taip ir atsirado virtualūs asistentai.
„Vienas pirmųjų virtualių asistentų yra „Apple“ kompanijos sukurtas „Siri“. Nors išmaniaisiais telefonais naudotis patogu, bet kartais vis tiek kyla tam tikrų sunkumų, todėl „Apple“ pagalvojo: kodėl gi nepabandžius telefono valdyti balsu?“, – sakė A.Baltagalvis.
Vėliau atsirado ir „Amazon“ kompanijos produktas – „Echo“, kuriuo galima išjungti ar įjungti šviesas kambaryje, paleisti muziką ir t.t. Žinoma, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad toks asistentas nėra labai reikalingas – juk tikrai nėra taip sunku atsikelti ir išjungti šviesą kambaryje – tačiau nuo tada, kai prekyboje „Echo“ pasirodė pirmą kartą, buvo parduota 100 mln. šio asistento vienetų.
„2018 metais pasirodė „Google Duplex“ – ir jis pastūmėjo virtualius asistentus dar labiau į priekį. Jei jam pasakome, kad norime rezervuotis staliuką restorane tam tikru metu – tai jis pateikia šią informaciją restoranui ir rezervuoja mums staliuką – patiems skambinti nereikia“, – sako A.Baltagalvis.
Be to, su „Google Duplex“ buvo bandoma atkartoti ir natūralią žmogaus kalbą. Kalbant su asistentu jis daro pauzes, taip pat naudoja tokius išsireiškimus kaip „mhm“ arba „aammm“ – kai „galvoja“.
Apie šiuos didžiausius rinkos žaidėjus tikriausiai žino visi, bet yra ir kitokių virtualių asistentų, padedančių žmonėms labai konkrečiais klausimais. Štai „DoNotPay“ turi 1000 skaitmeninių asistentų, kurie žmogui padeda įvairiais finansiniais klausimais, „Duolingo“ programėlėje dirbtinis intelektas mums padeda mokytis kalbos, o „I'm Watson“ padeda išspręsti gyvenimiškas problemas.
Itin įdomiai skamba ir tokie asistentai, kaip „x.ai“ – kurie padeda mums suplanuoti įvairius susitikimus; „Woebot“, kuris padeda žmogui psichologiškai, skatina jį kalbėtis, atsakyti į kasdienius klausimus ir karts nuo karto patikrina kaip jautiesi.
Medicinoje dirbtinis intelektas irgi populiarus: štai į „Contoso Healthcare“ galite kreiptis, kai pasijuntate blogai – šis virtualus asistentas paklausinės kokius simptomus jaučiate, o vėliau tą informaciją gali nusiųsti ir realiam gydytojui, kuris paskirs gydymą (jei tik tokio reikės).
Na, bet keisčiausias – o, galbūt ir įdomiausias – virtualusis asistentas, apie kurį pasakoja A.Baltagalvis – tai „Replika AI“. Kitaip tariant – jūsų pačių kopija. Šis virtualus asistentas renka informaciją apie jus, mato jūsų žinutes, kaip bendraujate ir iš to mokosi. Taigi, tokiu būdu žmogus gali bendrauti pats su savimi arba po mirties palikti šį virtualųjį asistentą kaip dalelę savęs.
Kas laukia ateityje?
„Per ateinančius kelerius metu išvysime tikrai daug patobulėjimų: manoma, kad iki 2023 metų virtualių asistentų bus 8 mlrd. ir, kad jie bus prieinami visur – telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose, o gal net ir šaldytuvuose“, – sako A.Baltagalvis.
Jis taip pat pamini, kad ateityje virtualūs asistentai sugebės bendrauti su žmonėmis daug asmeniškiau – taip pat, jie galės susieti su kitų kompanijų asistentais ir taip pateikti žmogui dar detalesnę informaciją.
„Šiandien virtualiems asistentams galime tik įsakinėti ir jų klausinėti, bet ateityje jie gebės ir teikti mums pasiūlymus – tereikia pateikti jiems daugiau duomenų“, – teigia skaitmeninės rinkodaros specialistas.
