KTU mokslininkų tyrimas: išmanieji laikrodžiai padėjo atskleisti svarbiausius darbuotojų produktyvumo veiksnius

Inovatyvios, ketvirtosios pramonės revoliucijos – Pramonės 4.0 – atneštos technologijos neatsiejamos nuo visų šiuolaikinio verslo vystymo procesų. Automatizuotos transporto priemonės, robotai, išmanieji prietaisai, papildyta ar virtuali realybė – tik trumpas įrankių, naudojamų mažose, vidutinėse ir didelėse įmonėse visame pasaulyje, sąrašas. Visgi Kauno technologijos universiteto mokslininkai (toliau – KTU) pažymi, kad darbuotojai išlieka kertiniu veiksniu kiekvienoje verslo grandinės dalyje ir kelia klausimą – kaip šiuolaikinės technologijos gali būti panaudotos jų veiklai bei produktyvumui tirti?

 „Operatorių elgsenai matuoti buvo pasitelkti išmanieji laikrodžiai, kurie darbo metu fiksavo tokius kintamuosius, kaip kūno judesiai, širdies susitraukimų dažnis, pulsas, balso pokyčiai, darbuotojų tarpusavio sąveiką", - teigia mokslininkas.<br> 123rf nuotr.
 „Operatorių elgsenai matuoti buvo pasitelkti išmanieji laikrodžiai, kurie darbo metu fiksavo tokius kintamuosius, kaip kūno judesiai, širdies susitraukimų dažnis, pulsas, balso pokyčiai, darbuotojų tarpusavio sąveiką", - teigia mokslininkas.<br> 123rf nuotr.
 KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos mokslininkas Alessandro Stefanini.<br> KTU nuotr.
 KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos mokslininkas Alessandro Stefanini.<br> KTU nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 16, 2021, 12:08 PM, atnaujinta Dec 16, 2021, 12:14 PM

Daugelis sutiktų, kad sklandus sandėlio valdymas yra esminis kiekvienos prekybos ar gamybos įmonės efektyvumo veiksnys. Pastebima, jog nepaisant inovatyvių sprendimų, žengiančių į logistikos sritį, sandėlių valdymas didžiąja dalimi ir toliau priklauso nuo žmonių operatorių ir jų veiklos. Remiantis „Business Wire“ ataskaita, daugiau nei 80 proc. sandėlių vis dar neturi jokių automatizuotų sprendimų, o tai reiškia, kad visos operacijos priklauso tik nuo darbuotojų.

Dėl šios priežasties, tirdami efektyvaus verslo valdymo aspektus, KTU mokslininkai nusprendė paieškoti naujų tyrimų metodų ir pasitelkę išmaniuosius įrankius atskleisti, kokie yra svarbiausi logistikos darbuotojų produktyvumo veiksniai.

„Dėl savo fizinių bei protinių gebėjimų darbuotojai garantuoja lankstumą, taip reikalingą prekių ir medžiagų tvarkymo procesuose, o šiuos gebėjimus vis dar sunku ir ekonomiškai nenaudinga atkartoti automatizuotomis sistemomis. Todėl matome poreikį atsižvelgti į žmogiškuosius ir darbo aplinkos veiksnius, siekiant padidinti verslo našumą, darbuotojų saugą ir gerovę“, – sako vienas iš „IN4ACT“ projekto tyrėjų, KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos mokslininkas Alessandro Stefanini.

Naujas požiūris į operacijų valdymą

Tyrėjų atliktas tyrimas pasiūlė naują požiūrį į darbuotojų veiklos bei produktyvumo tyrimus. Stebėdami nešiojamų išmaniųjų įrenginių, tokių kaip išmanieji telefonai ar laikrodžiai, teikiamas galimybes įvairių tipų tyrimams, mokslininkai iškėlė klausimą – kaip šie įrankiai gali padėti tirti individualius, bendradarbiavimo ir aplinkos veiksnius verslo operacijų valdymo srityje?

„Pagrindinė problema, kurią siekėme išspręsti, buvo susijusi su individualių, bendradarbiavimo ir aplinkos veiksnių, turinčių įtakos darbuotojų gerovei ir produktyvumui logistikos veiklos metu, tyrimu. Pirma, vertinome, ar šie veiksniai darbuotojų veiklai apskritai yra svarbūs, ar nepaisytini. Antra, buvo įdomu įvertinti, kurie veiksniai turi didžiausią poveikį produktyvumui. Papildoma šio tyrimo motyvacija yra susijusi su analize, kaip išmanieji įrankiai gali padėti tirti individualius, bendradarbiavimo ir aplinkos veiksnius verslo valdyme“, – sako A.Stefanini.

„IN4ACT“ mokslininkų tyrimas vyko vieno didžiausių Europoje minkštojo popieriaus gamintojų logistikos centre – 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėlyje, esančiame Lukos mieste, Italijoje. Stebėsena buvo vykdoma tris mėnesius. Per šį laiką penki darbuotojai buvo stebimi iš viso apie 1,6 tūkst. valandų.

„Operatorių elgsenai matuoti buvo pasitelkti išmanieji laikrodžiai, kurie darbo metu fiksavo tokius kintamuosius, kaip kūno judesiai, širdies susitraukimų dažnis, pulsas, balso pokyčiai, darbuotojų tarpusavio sąveiką. Kalbant apie aplinkos veiksnius, išmanieji laikrodžiai buvo sinchronizuoti su termo-higrometro bei šviesos matavimo sistemomis, patalpintomis sandėlio zonoje, kad būtų galima nuolat stebėti ir rinkti duomenis apie darbo sąlygas. Tai leido giliau ir efektyviau ištirti logistikos darbuotojų elgesį ir aplinkos sąlygas, nepakenkiant tiesioginei jų operacinei veiklai“, – sako A.Stefanini.

Atskleidė ne tik aplinkos, bet ir santykių svarbą

Ši metodika ir išmanieji prietaisai leido pasiekti stiprių kokybinių tyrimo rezultatų. Širdies susitraukimų dažnio, judesių ir balso stebėjimo duomenys atskleidė, kad darbuotojų veiklai didelę įtaką daro žmogiškieji santykiai, emocijos ir aplinkos sąlygos. Tiesa, šių veiksnių įtakos lygis kiekvienam darbuotojui priklausė nuo individualių žmogaus savybių.

„Analizuodami išmaniųjų laikrodžių pagalba gautus duomenis padarėme išvadą, kad bendravimas su komandos vadovu ir su kolegomis turi skirtingą poveikį darbuotojo veiklai, atsižvelgiant į paros laiką ir individualias žmogaus savybes. Nors kai kurie ryšiai teoriškai numatyti ankstesniais tyrimais, tokios tiek žmogaus, tiek darbo aplinkos veiksnių analizės realiose aplinkose iki šiol nebuvo“, – sako mokslininkas.

Kalbėdami apie pagrindines išvadas, tyrėjai pažymi, kad darbuotojų tarpusavio sąveika su kai kuriais asmenimis turėjo daugiau įtakos produktyvumui, nei su kitais. Tyrimas taip pat parodė, kad darbuotojų sąveikos įtaka našumui priklauso nuo paros laiko: didesnis bendravimo lygis atrodo naudingas ryte, o daugelis sąveikų po pietų mažina produktyvumą. Panašiai, pasitelkę išmaniuosius įrankius, tyrėjai pastebėjo, kad kai kurie operatoriai buvo žymiai produktyvesni tam tikromis savaitės dienomis, o visų jų produktyvumas sumažėdavo antroje pamainos pusėje. Ypač – paskutines dvi darbo valandas.

„Įsigilinę į informaciją, kurią pateikia kūno signalų analizė, pamatėme, kad širdies ritmo stebėjimas dūžiais per minutę buvo vienas svarbiausių veiksnių analizuojant darbuotojų produktyvumą. Kai ritmas yra per didelis, produktyvumas linkęs šiek tiek trauktis“, – sako A.Stefanini.

Galiausiai, remiantis tyrimu, aplinkos sąlygos taip pat turėjo reikšmingą poveikį produktyvumui.

„Pastebėjome, kad ypač teigiamą įtaką darbuotojų veiklai turėjo apšvietimas. Kuo apšvietimas buvo intensyvesnis, tuo didesnis buvo produktyvumas. Šio poveikio dydis keitėsi priklausomai nuo asmens – kai kurie darbuotojai buvo labiau paveikti šios aplinkos sąlygos nei kiti. Drėgmė ir temperatūra neturėjo įtakos veikimui, nebent jie buvo ypač žemi arba aukšti“, – aiškina mokslininkas.

Išmaniųjų įrankių galimybės

Mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kaip galima gana paprastais metodais nuodugniai ištirti žmogaus ir aplinkos veiksnius darbo metu.

„Šis tyrimas atveria naujas galimybes profiliuoti darbuotojus ir pritaikyti individualizuotą žmogiškųjų išteklių valdymą, suteikiant vadovams indikacijų įdiegti operacinę sistemą, galinčią patikrinti ir pagerinti darbuotojų savijautą bei veiklą. Mūsų išvados yra daug žadančios ir skatina tolesnius panašius tyrimus, tiriančius žmogaus ir aplinkos aspektus vykdant žmogaus veiklą“, – sako A.Stefanini.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.